Žemaitaitis ragina suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išreiškė paramą siūlymui suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Jis teigia, kad šių šalių piliečiai turėtų būti traktuojami vienodai dėl jų vyriausybių veiksmų, kurie kelia grėsmę regiono saugumui. Žemaitaitis pabrėžė, kad Baltarusija yra glaudžiai susijusi su Rusija, ypač kariniu požiūriu, todėl sankcijos turėtų būti taikomos abiejų šalių piliečiams vienodai. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokios priemonės padėtų užtikrinti didesnį saugumą Lietuvoje ir visame regione. Šis siūlymas sulaukė įvairių reakcijų, tačiau Žemaitaitis mano, kad tai būtinas žingsnis siekiant apsaugoti šalies interesus.
Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį, Baltarusija suteikė savo teritoriją Rusijos kariuomenei vykdyti puolimą prieš Ukrainą. Aliaksandro Lukašenkos režimas ne tik leido Rusijos pajėgoms naudotis šalies infrastruktūra, bet ir vykdė bendras karines pratybas prie Ukrainos sienos.
„Baltarusija faktiškai tapo Rusijos karine platforma, iš kurios buvo vykdomas puolimas prieš Kyjivą karo pradžioje”, – pažymėjo Žemaitaitis Seimo posėdžio metu.
Anot politiko, Baltarusijoje šiuo metu dislokuotos Rusijos taktinės branduolinės raketos, o Lukašenkos režimas visiškai koordinuoja savo užsienio politiką su Kremliumi. Tokia situacija, pasak Žemaitaičio, neturėtų būti ignoruojama svarstant sankcijų klausimus.
Esami skirtumai tarp sankcijų režimų
Šiuo metu Lietuvoje galioja skirtingos taisyklės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Pavyzdžiui, Rusijos piliečiams taikomi griežtesni apribojimai dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, banko sąskaitų atidarymo ir ilgalaikio buvimo šalyje.
„Dabartinė situacija, kai baltarusiams taikomos švelnesnės sankcijos nei rusams, neatitinka realios geopolitinės situacijos”, – teigė Žemaitaitis. Jis priminė, kad 2023 m. gruodį Baltarusija ir Rusija pasirašė naują karinės integracijos susitarimą, kuris dar labiau suartino šias šalis.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Baltarusijos režimas aktyviai persekioja opoziciją ir vykdo represijas prieš savo piliečius, o politinių kalinių skaičius šalyje jau viršijo 1500.
Reakcijos į siūlymą
Žemaitaičio pozicija sulaukė tiek palaikymo, tiek kritikos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai iš dalies pritarė siūlymui, tačiau pabrėžė, kad reikėtų išlaikyti galimybę Baltarusijos opozicijos atstovams ir politiniams pabėgėliams gauti prieglobstį Lietuvoje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas komentavo, kad sankcijų suvienodinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ES lygmeniu, siekiant bendros politikos visose Bendrijos šalyse.
Tuo tarpu Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo, kad visiško sankcijų suvienodinimo atveju nukentėtų nekalti baltarusiai, kurie patys kenčia nuo Lukašenkos režimo.
Ką tai reiškia praktiškai?
Jei Žemaitaičio siūlymas būtų priimtas, Baltarusijos piliečiams būtų taikomi tokie patys apribojimai kaip ir rusams:
– Draudimas įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje
– Griežtesni reikalavimai vizoms gauti
– Apribojimai finansinėms operacijoms
– Draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
Saugumo dilema: tarp griežtumo ir pragmatizmo
Diskusija dėl sankcijų suvienodinimo atspindi platesnę dilemą, su kuria susiduria Lietuva ir kitos ES šalys. Viena vertus, būtina reaguoti į Baltarusijos režimo bendrininkavimą Rusijos agresijoje. Kita vertus, pernelyg griežtos sankcijos gali pakenkti tiems baltarusiams, kurie nepritaria Lukašenkos politikai.
Žemaitaitis tvirtai laikosi pozicijos, kad saugumo klausimai turėtų būti prioritetas. „Kai kalbame apie nacionalinį saugumą, negalime sau leisti taikyti dvigubų standartų. Baltarusijos ir Rusijos režimai šiandien veikia kaip vienas kumštis prieš Vakarus, todėl ir mūsų atsakas turi būti vienodai griežtas”, – apibendrino politikas.
Istorija rodo, kad geopolitinėje kovoje tarp pragmatizmo ir principingumo dažnai tenka rinktis sunkius kompromisus. Šiuo atveju Lietuva vėl atsiduria pirmose gretose formuojant atsaką į Rytų kaimynų keliamas grėsmes – pozicija, kuri per pastaruosius metus ne kartą pasirodė esanti teisinga, nors ir nelengva.