Seimo NSGK pirmininkas reiškia pasitikėjimą VSD išvadomis
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išreiškė pasitikėjimą Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadomis, kurios buvo pateiktos dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Jis pabrėžė, kad VSD yra kompetentinga institucija, turinti reikiamą informaciją ir gebėjimus atlikti išsamias analizes.
Kasčiūnas taip pat pažymėjo, kad jei kas nors abejoja VSD išvadų teisingumu, visada yra galimybė kreiptis į teismą. Jis pabrėžė, kad teisinis kelias yra tinkamas būdas išsiaiškinti bet kokias abejones ar nesutarimus dėl VSD pateiktų duomenų.
Komiteto pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad VSD išvados yra svarbios ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis. Jis ragino visuomenę pasitikėti VSD darbu ir išvadomis, nes jos yra pagrįstos išsamiais tyrimais ir analize.
Kasčiūnas pabrėžė, kad VSD nuolat stebi situaciją ir reaguoja į kylančias grėsmes, siekdama užtikrinti šalies saugumą. Jis taip pat išreiškė viltį, kad visuomenė supras VSD darbo svarbą ir rems jų pastangas užtikrinti saugumą.
VSD veikla hibridinio karo akivaizdoje
Pastaraisiais metais VSD vaidmuo tapo ypač svarbus didėjant hibridinėms grėsmėms regione. Pasak Kasčiūno, departamentas 2023 metais identifikavo virš 150 bandymų paveikti Lietuvos informacinę erdvę, tarp kurių – dezinformacijos kampanijos, kibernetinės atakos ir užsienio žvalgybų veikla.
„Turime suprasti, kad gyvename informacinio karo sąlygomis, kur VSD yra vienas pagrindinių mūsų gynybos bastionų,” – sakė L. Kasčiūnas žurnalistams po NSGK posėdžio.
VSD 2023 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Rusija ir Baltarusija įvardintos kaip pagrindiniai veikėjai, keliantys grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį Kinijos aktyvumą Baltijos regione.
Teisinis pagrindas ir visuomenės vaidmuo
Svarbu paminėti, kad VSD veikla yra reglamentuota Žvalgybos įstatymu, kuris buvo atnaujintas 2022 metais, suteikiant departamentui papildomus įgaliojimus kovai su hibridinėmis grėsmėmis.
Kasčiūnas pažymėjo, kad VSD sprendimai gali būti skundžiami administraciniams teismams, o tai užtikrina demokratinę kontrolę. „Kiekvienas pilietis turi teisę ginčyti VSD išvadas, tačiau kartu turime suvokti, kad departamentas dirba su slapta informacija, kurios atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams,” – paaiškino komiteto pirmininkas.
Politologai pastebi, kad visuomenės pasitikėjimas saugumo tarnybomis yra esminis veiksnys kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. Remiantis naujausiais visuomenės nuomonės tyrimais, VSD pasitiki apie 62% Lietuvos gyventojų, kas yra aukščiausias rodiklis tarp teisėsaugos institucijų.
Žvilgsnis į ateitį: saugumas prasideda nuo budraus piliečio
Kalbant apie ateities perspektyvas, L. Kasčiūnas pabrėžia pilietinės visuomenės vaidmenį. „Nacionalinis saugumas nėra vien tik VSD ar kitų institucijų reikalas – tai kiekvieno piliečio atsakomybė,” – teigia jis.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur informacinis karas vyksta 24/7 režimu, kritinis mąstymas ir medijų raštingumas tampa esminiais įrankiais. VSD veikla, nors ir slapta, yra demokratinės valstybės gynybos dalis, veikianti teisinės valstybės principų ribose.
Pasitikėjimas saugumo institucijomis, jų darbo supratimas ir parama joms – tai ne tik politinė pozicija, bet ir nacionalinio atsparumo pagrindas. Kaip pažymi Kasčiūnas, „mūsų saugumas prasideda nuo budraus piliečio, kuris pasitiki savo valstybe ir jos institucijomis, bet kartu išlieka kritiškas ir atsakingas informacijos vartotojas.”