ES ruošiasi patvirtinti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą
Lietuvos Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad 17-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas turėtų būti patvirtintas dar gegužės mėnesį. Pasak Budrio, šis paketas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų veiksmingos ir kad Rusija jaustų ekonominį spaudimą dėl savo veiksmų Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad sankcijos yra vienas iš pagrindinių instrumentų, kuriais ES gali daryti įtaką Rusijos politikai ir skatinti ją keisti savo elgesį. Budrys taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti, jog sankcijos būtų taikomos nuosekliai ir kad jų poveikis būtų maksimalus.
Naujojo paketo turinys ir reikšmė
Naujasis, 17-asis sankcijų paketas, kaip pranešama, apims papildomas priemones, nukreiptas į Rusijos energetikos sektorių ir finansų sistemą. Planuojama įtraukti dar apie 60 asmenų ir įmonių į sankcijų sąrašą, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos karo mašinos Ukrainoje palaikymo.
Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje nurodo, kad šįkart ypatingas dėmesys bus skiriamas sankcijų apėjimo prevencijai – problemai, kuri pastaruoju metu kelia vis didesnį ES institucijų susirūpinimą. Rusija aktyviai naudojasi trečiosiomis šalimis kaip tarpininkėmis, siekdama apeiti esamus apribojimus.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen, „kiekvienas sankcijų paketas yra stipresnis už ankstesnįjį, ir mes matome, kad jų kumuliacinis poveikis Rusijos ekonomikai darosi vis reikšmingesnis”.
Lietuvos pozicija ir indėlis
Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, išlieka tarp aktyviausių griežtesnių sankcijų Rusijai šalininkių. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne kartą pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad „sankcijos būtų ne tik paskelbtos, bet ir efektyviai įgyvendintos”.
Kęstutis Budrys, komentuodamas Lietuvos indėlį, pažymėjo, kad mūsų šalis pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto ribojimo bei papildomų priemonių prieš Rusijos branduolinės energetikos sektorių. Šie pasiūlymai sulaukė pritarimo iš daugelio ES valstybių narių.
„Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad sankcijos turi būti visapusiškos ir be išimčių. Kiekviena spraga, kiekviena išimtis yra galimybė Rusijai finansuoti savo agresyvią politiką”, – teigė Budrys.
Ekonominis sankcijų poveikis
Nors Rusijos ekonomika parodė tam tikrą atsparumą, ilgalaikis sankcijų poveikis tampa vis akivaizdesnis. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Rusijos BVP augimas 2023 metais siekė 3,6%, tačiau šis augimas daugiausia buvo susijęs su karine gamyba, o ne su tvaria ekonomine plėtra.
Europos Centrinio Banko analizė rodo, kad Rusijos ekonomika susiduria su rimtais struktūriniais iššūkiais: aukštu infliacijos lygiu, technologijų prieinamumo problemomis ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu dėl emigracijos. Šie veiksniai ilgainiui gali lemti reikšmingą Rusijos ekonominio potencialo sumažėjimą.
Kelias į priekį: sankcijų efektyvumas ir politinė valia
Sankcijų efektyvumas priklauso ne tik nuo jų apimties, bet ir nuo ES valstybių narių politinės valios jas nuosekliai įgyvendinti. Pastarieji mėnesiai parodė, kad kai kurios ES šalys vis dar išlaiko reikšmingus ekonominius ryšius su Rusija, ypač energetikos sektoriuje.
Vengrija ir Slovakija išlieka tarp skeptiškiausiai į sankcijas žiūrinčių ES narių, o tai kartais sulėtina sprendimų priėmimo procesą. Nepaisant to, bendras ES nusistatymas išlieka tvirtas – ekonominis spaudimas Rusijai bus tęsiamas tol, kol ji nepakeis savo agresyvios politikos Ukrainos atžvilgiu.
Kęstutis Budrys akcentuoja, kad „sankcijos nėra sprinto, o maratono rungtis. Jų efektyvumas pasireiškia per laiką, ir mes turime išlaikyti vienybę bei ryžtą šiame ilgame kelyje”.
Už sankcijų horizonto: strateginė kantrybė
Žvelgiant į ateitį, tampa aišku, kad sankcijų politika yra tik dalis platesnės strategijos. Ekonominis spaudimas Rusijai išlieka vienu svarbiausių svertų, tačiau jo poveikis priklauso nuo ES vienybės ir ryžto. 17-asis sankcijų paketas žymi ne pabaigą, o dar vieną žingsnį ilgame kelyje siekiant pakeisti Rusijos elgesį tarptautinėje arenoje. Kaip pažymėjo vienas ES diplomatas, „sankcijos yra kaip lašas po lašo – po truputį, bet nuolat, jos ardo Kremliaus režimo pamatus”. Šioje ilgalaikėje strategijoje Lietuva išlieka principinga ir nuosekli, primindama partneriams, kad tik bendromis pastangomis galima pasiekti teisingą taiką ir užtikrinti tarptautinės teisės principų laikymąsi.