Lietuvos gaisrai: tarp atsitiktinumo ir sisteminių problemų
Lietuvoje pastaruoju metu kilę gaisrai kelia klausimų, tačiau su išvadomis neskubama. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad šie įvykiai yra atidžiai stebimi ir analizuojami, siekiant suprasti jų priežastis ir galimas pasekmes. Nors kai kurie gaisrai gali būti atsitiktiniai, vis dėlto svarbu išsiaiškinti, ar nėra sisteminių problemų, kurios galėtų lemti tokius incidentus.
Budrys pabrėžia, kad svarbu ne tik reaguoti į jau įvykusius gaisrus, bet ir imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta panašių situacijų ateityje. Tai apima tiek techninių sprendimų paiešką, tiek visuomenės informavimą apie saugumo priemones ir atsargumo svarbą.
Prezidento patarėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būtina bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir ekspertais, siekiant užtikrinti, jog būtų imtasi visų reikalingų veiksmų. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi susidoroti su panašiais iššūkiais ateityje ir užtikrinti gyventojų saugumą.
Pastarųjų metų gaisrų statistika kelia nerimą
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per 2023 metus Lietuvoje kilo virš 9000 gaisrų, kuriuose žuvo 79 žmonės. Lyginant su ankstesniais metais, pastebimas gaisrų skaičiaus augimas pramoniniuose objektuose – jų padaugėjo beveik 15 procentų. Ypač nerimo kelia dideli gaisrai Alytaus, Klaipėdos ir Vilniaus regionuose, kur liepsnojo gamybinės patalpos ir sandėliai.
Pasak ugniagesių gelbėtojų asociacijos atstovo Rimanto Steponavičiaus, „tokio masto gaisrai ne tik kelia grėsmę žmonių gyvybėms, bet ir daro milžinišką žalą ekonomikai bei aplinkai. Vien Alytaus padangų perdirbimo įmonės gaisras 2019 metais parodė, kokio masto pasekmes gali sukelti vienas incidentas.”
Prevencijos priemonės ir jų efektyvumas
Vidaus reikalų ministerija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu šiemet inicijavo naują programą „Saugi Lietuva 2025„, kurios tikslas – modernizuoti gaisrų prevencijos sistemą. Programai numatyta skirti 28 milijonus eurų, kurie bus panaudoti:
- Priešgaisrinės įrangos atnaujinimui
- Ugniagesių kvalifikacijos kėlimui
- Ankstyvojo gaisrų aptikimo sistemų diegimui
- Visuomenės švietimo kampanijoms
„Šiuolaikinės technologijos leidžia mums ne tik greičiau reaguoti į gaisrus, bet ir užkirsti jiems kelią dar prieš jiems įsiplieskiant,” – teigia vidaus reikalų viceministrė Agnė Bilotaitė.
Tarptautinė patirtis ir bendradarbiavimas
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis gaisrų prevencijos srityje. Ypač vertinga patirtis perimama iš Švedijos ir Suomijos, kur gaisrų prevencijos sistemos laikomos vienomis pažangiausių Europoje.
Švedijos civilinės saugos ekspertas Lars Andersson, neseniai lankęsis Lietuvoje, pasidalijo savo įžvalgomis: „Lietuvai būtų naudinga perimti Skandinavijos šalių praktiką, kur didžiausias dėmesys skiriamas ne tik techniniams sprendimams, bet ir žmonių elgsenos formavimui. Statistika rodo, kad net 70% gaisrų kyla dėl žmogiškojo faktoriaus.”
Liepsnos šešėlyje: ko išmokome ir ką dar turime padaryti
Gaisrų problema Lietuvoje atspindi platesnį visuomenės saugumo iššūkių spektrą. Nors technologiniai sprendimai ir griežtesnė kontrolė gali sumažinti riziką, tikrasis pokytis prasideda nuo kiekvieno piliečio sąmoningumo. Pastarųjų metų gaisrai parodė, kad esame pažeidžiami, tačiau kartu ir sugebantys mobilizuotis krizės akivaizdoje.
Kaip pažymi K. Budrys, „saugumas nėra vien tik institucijų reikalas – tai bendras mūsų visų rūpestis”. Galbūt didžiausia pamoka, kurią turime išmokti – prevencija visada kainuoja mažiau nei pasekmių likvidavimas, tiek finansine, tiek žmogiškąja prasme. Lietuvai žengiant į priekį, būtina ne tik modernizuoti įrangą ir sistemas, bet ir kurti saugumo kultūrą, kurioje kiekvienas prisiima atsakomybę už bendrą gerovę.