Baltijos valstybės rengia taisykles „šešėliniams laivams” tramdyti
Baltijos jūros regiono valstybės planuoja parengti taisykles, kaip elgtis su vadinamaisiais „šešėliniais laivais„, kurie gali kelti grėsmę saugumui. Šie laivai dažnai plaukioja be įjungtų identifikavimo sistemų, todėl jų buvimo vieta ir veikla tampa sunkiai sekama. Tokie laivai gali būti naudojami neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, kontrabandai ar kitoms nusikalstamoms operacijoms.
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad būtina sukurti bendras taisykles ir procedūras, kurios leistų efektyviai reaguoti į tokius laivus. Tai apima tiek prevencines priemones, tiek veiksmus, kurių reikėtų imtis, jei laivas būtų identifikuotas kaip potenciali grėsmė.
Problema išaugo po Rusijos agresijos
Šešėlinių laivų problema tapo itin aktuali po 2022 m. vasario mėnesį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą. Tarptautinių sankcijų fone, Rusija pradėjo aktyviau naudoti „šešėlinį laivyną” – laivus, kurie tyčia išjungia savo automatines identifikavimo sistemas (AIS), kad išvengtų stebėjimo. Pagal Lloyd’s List Intelligence duomenis, vien 2022 metais buvo užfiksuota daugiau nei 400 atvejų, kai Baltijos jūroje plaukiojantys laivai ilgesniam laikui išjungė savo identifikavimo sistemas.
Estijos gynybos ministerijos atstovas Taavi Laasik praėjusią savaitę vykusiame Baltijos jūros saugumo forume Taline pažymėjo: „Šie laivai kelia dvigubą riziką – ne tik saugumo, bet ir navigacinę. Kai laivas išjungia savo identifikavimo sistemas, jis tampa nematomu kitiems laivams, o tai didina nelaimingų atsitikimų riziką.”
Technologinės priemonės ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas
Siekiant spręsti šią problemą, Baltijos šalys investuoja į modernias stebėjimo sistemas. Suomija ir Švedija, kurios neseniai tapo NATO narėmis, jau pradėjo diegti papildomus radarų tinklus pakrantėse. Lenkija pranešė investuosianti virš 200 mln. eurų į pakrančių stebėjimo sistemų atnaujinimą per ateinančius trejus metus.
Latvijos jūrų pajėgų vadas pulkininkas Mārtiņš Tidens pabrėžė bendradarbiavimo svarbą: „Nė viena Baltijos valstybė negali išspręsti šios problemos savarankiškai. Mums reikia bendros informacijos dalijimosi sistemos ir suderintų veiksmų protokolų.”
NATO Jūrų vadavietės atstovas patvirtino, kad Aljansas teikia techninę pagalbą Baltijos valstybėms, įskaitant specializuotą mokymo programą jūrų stebėjimo specialistams ir technologinę paramą.
Nematomi vandenys: iššūkiai ir sprendimai
Šešėlinių laivų problema nėra vien tik Baltijos jūros regiono rūpestis – tai globalus iššūkis. Tačiau dėl Baltijos jūros geografinių ypatumų – tai palyginti nedidelis, seklus vandens telkinys su intensyviu laivų judėjimu – čia ši problema ypač juntama. Danijos sąsiauriai, per kuriuos į Baltiją patenka visi laivai, galėtų tapti svarbiu kontrolės tašku.
Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado Giedriaus Premenecko, rengiamos taisyklės apims ne tik identifikavimo reikalavimus, bet ir procedūras, kaip elgtis su laivais, kurie atsisako bendradarbiauti: „Turime sukurti aiškų veiksmų planą, pradedant nuo įspėjimų ir baigiant fizinėmis priemonėmis, jei laivas kelia tiesioginę grėsmę.”
Tarp bangų ir atsakomybės
Baltijos jūra visada buvo prekybos ir bendradarbiavimo erdvė, tačiau dabar ji tapo ir saugumo iššūkių arena. Šešėliniai laivai – tai tik vienas iš daugelio naujų iššūkių, su kuriais susiduria regiono valstybės. Tačiau būtent bendros pastangos ir koordinuoti veiksmai gali padėti užtikrinti, kad Baltijos jūra išliktų saugi visiems.
Kaip pažymėjo K. Budrys neseniai vykusiame susitikime Helsinkyje: „Jūra neturi sienų, todėl ir mūsų atsakas į grėsmes turi būti be sienų – vieningas ir ryžtingas.” Tikimasi, kad naujos taisyklės bus patvirtintos dar šiais metais, o jų įgyvendinimas prasidės 2024 metų pradžioje. Tuo tarpu Baltijos valstybės jau dabar stiprina savo jūrų sienas ir ruošiasi atremti bet kokius iššūkius, kurie gali kilti iš neramių Baltijos vandenų.