NATO narystė – esminis Ukrainos ir Europos saugumo garantas
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad narystė NATO yra esminis veiksnys, siekiant užtikrinti ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą. Jis teigė, kad NATO yra stipriausia gynybinė sąjunga pasaulyje, kuri gali efektyviai atremti bet kokias grėsmes.
Budrys pabrėžė, kad Ukrainos narystė NATO būtų svarbus žingsnis siekiant stabilumo regione ir užtikrinant, kad Rusijos agresija būtų sustabdyta. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra puikus pavyzdys, kaip narystė NATO padeda užtikrinti saugumą ir stabilumą. Budrys ragino tarptautinę bendruomenę remti Ukrainos siekius tapti NATO nare, nes tai būtų naudinga ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.
Istorinė perspektyva ir dabartinė situacija
Ukrainos kelias į NATO prasidėjo dar 2008 metais Bukarešto viršūnių susitikime, kai buvo paskelbta, kad Ukraina ir Gruzija „taps NATO narėmis”. Tačiau konkrečių veiksmų plano (MAP) šalims nebuvo suteikta. Po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje, šalies euroatlantinės integracijos klausimai tapo dar aktualesni.
2022 m. vasario 24 d. prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad narystė Aljanse yra vienintelis patikimas būdas užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą. 2023 m. Vilniaus viršūnių susitikime NATO lyderiai dar kartą patvirtino, kad Ukrainos ateitis yra NATO, tačiau konkretus pakvietimo terminas nebuvo nustatytas.
Baltijos šalių patirtis
Lietuva, Latvija ir Estija, prisijungusios prie NATO 2004 metais, yra ryškus pavyzdys, kaip narystė Aljanse transformuoja šalies saugumo aplinką. Šios šalys, turėdamos ilgą ir sudėtingą istoriją su Rusija, dabar jaučiasi gerokai saugesnės po NATO „skėčiu”.
„Baltijos šalių patirtis rodo, kad NATO narystė ne tik suteikia saugumo garantijas, bet ir skatina demokratines reformas bei ekonominį stabilumą,” – paaiškino Budrys susitikime su užsienio diplomatais Vilniuje. Jis pridūrė, kad po įstojimo į NATO, tiesioginių Rusijos karinių grasinimų Baltijos šalims smarkiai sumažėjo.
Iššūkiai kelyje į narystę
Nepaisant aiškios strateginės naudos, Ukrainos kelias į NATO susiduria su rimtais iššūkiais. Vienas pagrindinių – tebesitęsiantis karas. Daugelis NATO narių, įskaitant JAV ir Vokietiją, nenori priimti šalies, kuri yra tiesioginiame kariniame konflikte, bijodamos, kad tai gali įtraukti Aljansą į tiesioginę konfrontaciją su Rusija.
Be to, Ukrainai vis dar reikia įgyvendinti svarbias reformas gynybos ir saugumo sektoriuose, kovoti su korupcija ir stiprinti demokratines institucijas.
„Tačiau tai nereiškia, kad turime atidėti diskusijas apie Ukrainos narystę neapibrėžtai ateičiai,” – pabrėžė Budrys. „Priešingai, turime sukurti aiškų ir konkrečių veiksmų planą, kuris padėtų Ukrainai pasirengti narystei.”
Žvelgiant už horizonto: saugumo architektūra ateities Europai
Ukrainos integracija į NATO nėra vien tik techninis ar procedūrinis klausimas – tai fundamentalus Europos saugumo architektūros pertvarkymas. Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad senoji saugumo sistema žemyne neveikia, o naujoji dar tik formuojasi.
Kaip pažymi Budrys, „Ukrainos narystė NATO būtų ne tik teisingas atsakas į Ukrainos žmonių aukas ir pasiaukojimą ginant europietiškas vertybes, bet ir strategiškai būtinas žingsnis kuriant ilgalaikį stabilumą žemyne.”
Baltijos šalių patirtis įrodo, kad NATO plėtra į Rytus nesukėlė naujų konfliktų, o priešingai – stabilizavo regioną. Ukrainos atvejis, nors ir sudėtingesnis dėl jau vykstančio karo, ilgainiui taip pat galėtų tapti sėkmės istorija, jei Vakarų partneriai išlaikys politinę valią ir strateginę kantrybę.
Galiausiai, kaip taikliai pastebėjo Budrys, „saugumo nedalumo principas šiandien aktualesnis nei bet kada – arba visi Europoje būsime saugūs, arba nė vienas nebūsime tikrai saugus”. Ukrainos kelias į NATO – tai ne tik vienos šalies, bet ir visos Europos saugumo ateities klausimas, reikalaujantis drąsių sprendimų ir ilgalaikės vizijos.