Putino dekretas dėl karo tarnybos – stipri žinia NATO
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas dekretas dėl karo tarnybos yra stipri žinia NATO, teigia Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos patarėjas. Šis dekretas, kuriuo siekiama padidinti kariuomenės pajėgumus, rodo, kad Rusija nesiruošia sustoti ir toliau stiprina savo karinę galią.
Pasak patarėjo, tai yra aiškus signalas, kad Rusija ketina tęsti savo agresyvią politiką ir didinti spaudimą Vakarams. NATO šalys turi būti pasirengusios reaguoti į šiuos veiksmus ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Dekretas taip pat gali būti vertinamas kaip atsakas į NATO veiksmus regione, kurie, Rusijos nuomone, kelia grėsmę jos saugumui. Tai dar kartą pabrėžia, kad įtampa tarp Rusijos ir Vakarų išlieka aukšta, o dialogo galimybės yra ribotos.
Lietuva, kaip NATO narė, turi būti pasirengusi galimiems iššūkiams ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus, siekiant užtikrinti šalies saugumą. Šis Putino žingsnis dar kartą primena, kad saugumo situacija regione yra sudėtinga ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei pasirengimo.
Dekreto turinys ir pasekmės
Putino pasirašytas dekretas numato Rusijos ginkluotųjų pajėgų padidinimą 170 tūkstančių karių, kas bendrai sudarys beveik 1,5 milijono karių. Šis sprendimas priimtas netrukus po to, kai Rusija pradėjo didžiausią per pastaruosius metus mobilizaciją, kuri sukėlė didelį nerimą tarp kaimyninių valstybių.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas dekretą, teigė, kad tai yra būtina priemonė reaguojant į „didėjančią įtampą prie Rusijos sienų”. Tačiau NATO pareigūnai šį žingsnį vertina kaip dar vieną agresyvios Rusijos politikos įrodymą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad „Rusija sistemingai ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, o šis dekretas yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama pakeisti jėgų balansą Europoje”.
NATO atsakas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad Aljansas stebi situaciją ir imsis atitinkamų priemonių narių saugumui užtikrinti. Baltijos šalys ir Lenkija jau kreipėsi į NATO dėl papildomų saugumo garantijų.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pažymėjo, kad „Rusijos veiksmai verčia mus peržiūrėti savo gynybos planus ir spartinti kariuomenės modernizavimą”. Lietuva jau pasiekė NATO reikalaujamą 2% BVP gynybai ir planuoja šį skaičių didinti iki 2,5% 2025 metais.
Vokietija taip pat paskelbė apie papildomus 100 milijardų eurų investicijas į gynybą, o JAV sustiprino savo karinį buvimą Rytų Europos valstybėse, įskaitant Lietuvą, kur dislokuota tarptautinė NATO bataliono kovinė grupė.
Kremliaus šachmatų partija
Putino dekretas – tai ne tik karinės galios demonstracija, bet ir strateginis žaidimas, kuriuo siekiama išbandyti NATO vienybę ir pasiryžimą. Rusija jau ne kartą naudojo „hibridinio karo” taktiką, apimančią kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas ir energetinį šantažą.
Lietuvos kibernetinio saugumo centras pastarosiomis savaitėmis užfiksavo padidėjusį kibernetinių atakų skaičių prieš strateginius objektus. Ekspertai įspėja, kad kartu su kariuomenės didinimu Rusija gali suintensyvinti ir kitas poveikio priemones.
Akivaizdu, kad Kremlius bando sukurti įtampą ir netikrumą, siekdamas susilpninti Vakarų ryžtą remti Ukrainą ir priešintis Rusijos agresijai. Tačiau NATO šalių vienybė iki šiol išliko tvirta, o parama Ukrainai – nepajudinama.
Naujosios šaltojo karo realijos
Putino dekretas – tai ne tik taktinis manevras, bet ir ilgalaikės strategijos dalis. Matome, kaip pasaulis pamažu grįžta prie šaltojo karo logikos, kur saugumo architektūra grindžiama atgrasymu ir jėgų balansu.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys atsiduria šios konfrontacijos priešakinėse linijose. Mūsų saugumas priklauso ne tik nuo NATO garantijų, bet ir nuo mūsų pačių pasiryžimo gintis. Todėl būtina stiprinti ne tik karinius pajėgumus, bet ir visuomenės atsparumą, kritinį mąstymą ir pilietinę gynybą.
Kaip parodė istorija, Rusijos imperines ambicijas galima pažaboti tik demonstruojant tvirtą valią ir pasirengimą. Putino dekretas – tai priminimas, kad saugumas nėra duotybė, o nuolatinis procesas, reikalaujantis budrumo ir ryžto. Ir nors naujosios šaltojo karo realijos kelia nerimą, jos taip pat suteikia galimybę Vakarams permąstyti savo vertybes ir prioritetus, atgaivinti demokratinių valstybių solidarumą ir pasiryžimą ginti laisvę.