Buvusiam Ignalinos rajono tarybos nariui – kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba
Buvęs Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narys Gintaras Gasparavičius stos prieš teismą dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Prokuratūra teigia, kad Gasparavičius, būdamas tarybos nariu, galimai neteisėtai pasinaudojo savivaldybės lėšomis, pateikdamas suklastotus dokumentus, siekdamas gauti kompensacijas už tariamai patirtas išlaidas.
Tyrimo metu nustatyta, kad pateikti dokumentai neatitiko tikrovės, o dalis išlaidų buvo susijusios su asmeniniais poreikiais. Gasparavičius kaltinimus neigia ir teigia, kad visos išlaidos buvo susijusios su jo, kaip tarybos nario, veikla.
Tyrimo detalės
Kaip pavyko sužinoti, tyrimas prasidėjo 2022 metų pabaigoje, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gavo anoniminį pranešimą apie galimai neteisėtą lėšų panaudojimą. Tyrėjai nustatė, kad Gasparavičius per dvejus metus pateikė dokumentus, pagal kuriuos jam buvo kompensuota daugiau nei 4800 eurų.
Tarp įtartinų išlaidų – kuro sąnaudos kelionėms, kurios, anot prokurorų, niekada neįvyko, taip pat konferencijų, kuriose Gasparavičius nedalyvavo, registracijos mokesčiai. Dalis lėšų buvo panaudota asmeninėms reikmėms – šeimos kelionėms ir buities prekėms.
Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas Rasikas patvirtino, kad savivaldybė bendradarbiauja su teisėsauga ir yra pateikusi visus prašomus dokumentus. „Savivaldybė siekia visiško skaidrumo šioje byloje ir yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį,” – teigė J. Rasikas.
Teisinės pasekmės
Teismo procesas turėtų atskleisti daugiau detalių apie šią bylą ir galimus pažeidimus. Jei bus pripažintas kaltu, Gasparavičiui gresia baudos arba laisvės atėmimas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi gali užtraukti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 7 metų. Dokumentų klastojimas pagal 300 straipsnį gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Teisininko Vytauto Mizaro teigimu, tokiose bylose dažnai skiriamos kombinuotos bausmės – bauda ir laisvės atėmimas, kuris gali būti atidėtas. „Teismas vertins ne tik pačius veiksmus, bet ir žalos mastą bei kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikaltimą,” – paaiškino V. Mizaras.
Platesnė problema
Ši byla yra dalis platesnio tyrimo, susijusio su savivaldybių tarybų narių veikla ir galimais piktnaudžiavimais. Prokuratūra pabrėžia, kad tokie atvejai kenkia visuomenės pasitikėjimui vietos valdžia ir skatina imtis griežtesnių priemonių užtikrinant skaidrumą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus buvo pradėta daugiau nei 20 tyrimų dėl savivaldybių tarybų narių galimai neteisėtų veiksmų. Iš jų 8 baigėsi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas atkreipia dėmesį, kad savivaldos lygmeniu skaidrumo stoka išlieka aktuali problema. „Savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo mechanizmas dažnai stokoja aiškių taisyklių ir kontrolės. Būtina stiprinti vidaus audito sistemas ir užtikrinti, kad visos išlaidos būtų tinkamai pagrįstos,” – pabrėžė S. Muravjovas.
Pasitikėjimo kaina
Gasparavičiaus byla – tai ne tik teisinis procesas, bet ir signalas visiems rinktiems atstovams. Kai visuomenės pasitikėjimas valdžia ir taip svyruoja, kiekvienas piktnaudžiavimo atvejis gilina nepasitikėjimo prarają. Statistika rodo, kad Lietuvoje pasitikėjimas vietos valdžia siekia vos 42%, o tokie atvejai šį rodiklį dar labiau mažina.
Vietos politikų atsakomybė prasideda nuo smulkmenų – nuo sąžiningai užpildyto kelionės orderio iki skaidriai deklaruotų išlaidų. Kaip parodė ši byla, net ir nedidelės sumos gali tapti didelių problemų pradžia. Visuomenė turi teisę tikėtis, kad jos išrinkti atstovai veiks dorai, o teisėsaugos institucijos – pareigą užtikrinti, kad taip ir būtų. Galbūt šis atvejis taps postūmiu įgyvendinti griežtesnes kontrolės priemones, kurios apsaugotų ne tik biudžeto lėšas, bet ir trapų pasitikėjimą mūsų demokratinėmis institucijomis.