Teisingumo sistemos šešėliai: buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas kaltinamas darbuotojų žeminimu
Buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas Gintaras Česonis susiduria su rimtais kaltinimais dėl netinkamo elgesio su darbuotojais. Teigiama, kad jis dažnai naudojo žeminančius ir įžeidžiančius žodžius, vadindamas darbuotojus „visiškai glušais”. Šie kaltinimai kelia didelį susirūpinimą dėl darbo kultūros teismų sistemoje ir pabrėžia būtinybę užtikrinti pagarbą bei tinkamą elgesį darbo vietoje.
Tyrimo aplinkybės
Teisėjų etikos ir drausmės komisija pradėjo tyrimą po to, kai keletas teismo darbuotojų pateikė skundus dėl sistemingo psichologinio smurto. Pasak liudininkų, buvęs pirmininkas ne tik vartojo įžeidžiančius žodžius, bet ir viešai žemino darbuotojus susirinkimų metu, sukurdamas bauginančią darbo aplinką.
Kaip patvirtino Nacionalinės teismų administracijos atstovai, Česonis teismo pirmininko pareigas ėjo nuo 2018 iki 2023 metų. Per šį laikotarpį buvo gauta daugiau nei 10 skundų dėl jo vadovavimo stiliaus, tačiau dauguma jų nebuvo viešinami iki šiol.
Poveikis teismo darbuotojams
Buvę ir esami teismo darbuotojai, pageidavę likti anonimiški, papasakojo apie įtampą keliančią atmosferą, kurioje turėjo dirbti:
„Nuolat jausdavomės menkinami ir nevertinami. Teismo posėdžių sekretoriai ypač kentėjo nuo jo išpuolių, kai jie nespėdavo laiku parengti protokolų,” – teigė vienas iš buvusių darbuotojų.
Psichologai pabrėžia, kad toks vadovavimo stilius sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Darbo psichologė dr. Aistė Pranckevičienė teigia, kad tokioje aplinkoje darbuotojai patiria nuolatinį stresą, kuris gali sukelti perdegimo sindromą, depresiją ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus.
Teisinės pasekmės
Šiuo metu vyksta tyrimas, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir imtis atitinkamų veiksmų. Teisėjų etikos ir drausmės komisija turi teisę skirti įvairias sankcijas, įskaitant papeikimą, griežtą papeikimą ar net teikti siūlymą atleisti teisėją iš pareigų.
Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas Ramūnas Gadliauskas pakomentavo situaciją: „Tokio pobūdžio kaltinimai yra labai rimti. Teisėjai turi būti pavyzdys visuomenei, o teismų vadovai – pavyzdys savo darbuotojams. Mes laukiame išsamaus tyrimo rezultatų ir tikimės, kad bus priimti teisingi sprendimai.”
Sisteminė problema
Ekspertai pabrėžia, kad šis atvejis gali būti tik ledkalnio viršūnė. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad teismų sistemoje egzistuoja hierarchinė kultūra, kuri kartais sudaro sąlygas piktnaudžiauti valdžia:
„Teismų sistema tradiciškai yra gana uždara ir hierarchiška. Darbuotojai dažnai vengia pranešti apie netinkamą elgesį, bijodami prarasti darbą ar pakenkti savo karjerai. Todėl labai svarbu sukurti saugius kanalus, kuriais darbuotojai galėtų pranešti apie pažeidimus.”
Toks elgesys ne tik kenkia darbuotojų moralei, bet ir gali turėti neigiamą poveikį visos institucijos reputacijai. Teismai, kaip teisingumo vykdytojai, privalo užtikrinti, kad jų viduje būtų laikomasi tų pačių principų, kurių laikymąsi jie prižiūri visuomenėje.
Teisingumo veidrodis
Šis skandalas verčia pažvelgti giliau į mūsų teisingumo sistemos vidų. Kai tie, kurie prisiekė ginti teisingumą, patys negerbia žmogaus orumo, kyla pagrįstas klausimas – ar galime pasitikėti tokia sistema? Galbūt šis nemalonus atvejis taps reikalingu katalizatoriumi pokyčiams, kurie užtikrins, kad teismai taptų ne tik teisingumo, bet ir pagarbos bei profesinės etikos pavyzdžiu. Kaip sakė teisininkas Mykolas Romeris, „teisė be teisingumo yra tik kūnas be sielos” – o teisingumas prasideda nuo pagarbos kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokias pareigas jis užima.