Apeliacinis teismas patvirtino: buvęs NMA vadovas Jakutis kaltas dėl piktnaudžiavimo
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusio Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Teisės departamento vadovo Ričardo Jakučio skundą ir paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Jakutis buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo savo pareigomis, siekdamas asmeninės naudos. Teismas nustatė, kad jis neteisėtai pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, siekdamas paveikti sprendimus, susijusius su viešaisiais pirkimais.
Korupcijos schema paaiškėjo tyrimo metu
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktame tyrime paaiškėjo, kad R. Jakutis, eidamas aukštas pareigas NMA, sistemingai kišosi į viešųjų pirkimų procesus, užtikrindamas, kad konkursus laimėtų konkrečios įmonės. Prokurorai teisme pateikė įrodymus, kad Jakutis nuo 2017 iki 2019 metų ne mažiau kaip penkiuose viešuosiuose pirkimuose paveikė konkurso sąlygas taip, kad jos būtų palankios su juo susijusioms įmonėms.
Už šiuos veiksmus, kaip nustatė teismas, Jakutis gavo ne mažiau kaip 40 tūkstančių eurų neteisėto atlygio. Pinigai buvo pervedami per fiktyvias konsultavimo sutartis su ofšorinėmis įmonėmis.
Bausmė ir pasekmės
Pirmosios instancijos teismas R. Jakučiui skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, taip pat 15 tūkstančių eurų baudą ir 5 metų draudimą dirbti valstybės tarnyboje. Apeliacinis teismas šią bausmę paliko nepakeistą.
Teisėsaugos institucijos taip pat pradėjo tyrimus dėl kitų NMA darbuotojų galimo dalyvavimo korupcinėse schemose. Šiuo metu tiriama dar kelių buvusių agentūros darbuotojų veikla.
Žemės ūkio ministerija, kurios pavaldume veikia NMA, po šio skandalo inicijavo vidinį agentūros veiklos auditą ir įdiegė papildomas antikorupcines priemones. Buvo sugriežtinta viešųjų pirkimų kontrolė ir įvesta keturių akių principu paremta sprendimų priėmimo sistema.
Skaidrumo sargai: tik ledkalnio viršūnė
Transparency International Lietuvos skyriaus vadovė Sergejeva Gluškova teigia, kad šis atvejis gali būti tik ledkalnio viršūnė. „Europos Sąjungos lėšas administruojančiose institucijose korupcijos rizika išlieka aukšta dėl didelių pinigų srautų ir sudėtingų sprendimų priėmimo procedūrų,” – komentuoja ekspertė.
Pasak jos, Lietuva per pastaruosius metus padarė pažangą kovojant su korupcija, tačiau vis dar trūksta efektyvių prevencinių priemonių, ypač aukštesniuose valdymo lygmenyse.
NMA kasmet administruoja šimtus milijonų eurų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų, skirtų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. 2022 metais agentūra išmokėjo daugiau nei 500 milijonų eurų paramos.
Pamoka valstybės tarnybai: kaina už nesąžiningumą
Jakučio byla – ryškus priminimas apie korupcijos kainą ir poveikį visuomenei. Kai aukštas pareigas užimantys valstybės tarnautojai išduoda visuomenės pasitikėjimą, nukenčia ne tik institucijų reputacija, bet ir visa viešųjų finansų sistema.
Šis atvejis tapo svarbiu precedentu, parodančiu, kad teisėsaugos institucijos geba išaiškinti ir sudėtingas korupcijos schemas. Tačiau kartu jis atskleidė ir sistemines spragas, kurias būtina taisyti – nuo griežtesnės interesų konfliktų kontrolės iki didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo.
Kaip pastebi teisininkai, korupcijos bylos Lietuvoje dažnai užsitęsia metais, o tai mažina bausmių atgrasomąjį poveikį. Jakučio byla nuo tyrimo pradžios iki galutinio nuosprendžio užtruko beveik ketverius metus. Tačiau galutinis teisingumo triumfas siunčia aiškų signalą – net ir aukštas pareigas užimantys asmenys nėra neliečiami.