Buvusi Šveicarijos progimnazijos direktorė pralaužia tylą: kas slypi už mokyklos sienų?
Buvusi Šveicarijos progimnazijos direktorė Marija Keller (vardas pakeistas siekiant apsaugoti jos privatumą) po trejų metų tylos nusprendė viešai prabilti apie sistemines problemas, su kuriomis susidūrė vadovaudama šiai prestižinei švietimo įstaigai Ciuricho kantone. Ji teigia, kad ilgą laiką tylėjo ir stengėsi nekelti viešumon tam tikrų dalykų, tačiau dabar jaučiasi privalanti atskleisti tiesą apie tai, kas vyksta mokykloje.
Sisteminės problemos ir nepotizmas
Keller atskleidė, kad mokykloje egzistuoja giliai įsišaknijusios problemos, kurios kenkia tiek mokiniams, tiek pedagogams. „Šveicarijos švietimo sistema išoriškai atrodo nepriekaištinga, tačiau viduje egzistuoja daug problemų, apie kurias niekas nenori kalbėti„, – teigia ji. Pasak buvusios direktorės, mokykloje klesti nepotizmas – į svarbias pareigas dažnai skiriami asmenys pagal pažintis, o ne kompetenciją.
Ypač nerimą kelia netinkamas elgesys su mokiniais. Keller teigia, kad kai kurie pedagogai taiko pasenusias mokymo metodikas, o psichologinė prievarta kartais tampa kasdienybe. „Mokiniai, kurie nesutinka su mokytojų nuomone arba užduoda nepatogius klausimus, dažnai būna ignoruojami arba net viešai pažeminami”, – pasakoja ji.
Baimės kultūra ir informacijos slėpimas
Pasak Keller, mokykloje vyrauja baimės atmosfera, kurioje darbuotojai bijo kalbėti apie problemas, nes bijo prarasti darbą arba susidurti su kitomis neigiamomis pasekmėmis. Šveicarijos švietimo sistemoje, kuri tradiciškai laikoma viena geriausių pasaulyje, tokia situacija kelia ypatingą nerimą.
„Kai bandžiau atkreipti dėmesį į šias problemas, man buvo aiškiai leista suprasti, kad geriau tylėti„, – prisimena Keller. Ji pabrėžia, kad mokyklos valdyba sistemingai ignoruoja darbuotojų ir mokinių skundus, o nepatogūs faktai dažnai slepiami nuo tėvų ir visuomenės.
Remiantis Šveicarijos švietimo departamento 2022 m. ataskaitomis, net 34% mokytojų yra patyrę tam tikrą spaudimą nutylėti problemas savo darbovietėse, o tai patvirtina, kad Keller aprašoma situacija nėra pavienė.
Neefektyvus išteklių naudojimas
Keller taip pat atkreipia dėmesį į neefektyvų mokyklos finansų valdymą. Nors Šveicarija investuoja į švietimą daugiau nei daugelis Europos šalių (apie 5,7% BVP), pinigai ne visada pasiekia tuos, kuriems jų labiausiai reikia.
„Mokykla gauna solidų finansavimą, tačiau didžioji dalis lėšų išleidžiama administraciniams reikalams ir reprezentacinėms funkcijoms, o ne mokinių gerovei ar mokytojų kvalifikacijos kėlimui”, – teigia ji. Pavyzdžiui, praėjusiais metais mokykla išleido daugiau nei 50,000 frankų reprezentaciniams renginiams, tuo tarpu mokymo priemonėms buvo skirta vos 15,000 frankų.
Tėvų ir bendruomenės reakcija
Po Keller pasisakymo, keletas tėvų taip pat išdrįso prabilti. Viena mama, prašiusi neskelbti jos pavardės, patvirtino, kad jos dukra patyrė psichologinį spaudimą. „Mano mergaitė iš linksmo ir smalsaus vaiko virto užsisklendusia ir bijančia eiti į mokyklą. Kai bandžiau kelti šį klausimą, man buvo pasakyta, kad tikriausiai problema yra mūsų šeimoje”, – pasakoja ji.
Šveicarijos švietimo ekspertai pripažįsta, kad problema egzistuoja. Ciuricho universiteto Švietimo tyrimų centro vadovas dr. Thomas Weber teigia: „Šveicarijos švietimo sistema iš tiesų turi daug privalumų, tačiau skaidrumo ir atvirumo kritikai stoka yra viena didžiausių jos silpnybių.”
Kelio į priekį beieškant
Buvusi direktorė Keller tikisi, kad jos viešas pasisakymas paskatins pokyčius ir padės sukurti geresnę aplinką mokykloje. Ji ragina kitus darbuotojus ir tėvus taip pat nebijoti kalbėti apie problemas ir siekti teigiamų pokyčių švietimo sistemoje.
„Tyla niekada neišsprendė problemų„, – sako ji. „Šveicarijos švietimo sistema turi potencialo būti viena geriausių pasaulyje ne tik statistikoje, bet ir realybėje. Tačiau tam reikia drąsos pripažinti problemas ir ryžto jas spręsti.”
Keller jau pradėjo bendradarbiauti su keliomis švietimo organizacijomis, siekdama sukurti platformą, kurioje mokytojai galėtų saugiai dalintis savo patirtimis ir problemomis. Ji taip pat planuoja parengti rekomendacijas, kaip reformuoti mokyklų valdymo struktūras, kad jos taptų skaidresnės ir labiau orientuotos į mokinių gerovę.
Šveicarijos švietimo ministerija kol kas oficialiai nereagavo į šiuos kaltinimus, tačiau neoficialiai jau vyksta diskusijos apie galimą mokyklų valdymo audito programą.
Drąsos kaina ir vilties horizontai
Prabilti apie sistemos trūkumus reikia drąsos, ypač tokioje konservatyvioje aplinkoje kaip Šveicarijos švietimo sistema. Keller pripažįsta, kad jos karjera švietimo srityje Šveicarijoje tikriausiai baigta, tačiau ji neapgailestauja dėl savo sprendimo. „Kai matai, kad kenčia vaikai, tyla tampa nebe pasirinkimu, o bendryste su problema,” – sako ji, žvelgdama pro kavinės langą į Ciuricho ežerą.
Pokyčiai niekada nevyksta greitai, ypač gerai įsitvirtinusiose sistemose. Tačiau istorija rodo, kad dažnai užtenka vieno drąsaus balso, kad prasidėtų pokytis. Keller atvėrė duris diskusijai, kuri galbūt padės sukurti švietimo sistemą, kurioje tiek mokiniai, tiek mokytojai galės augti be baimės šešėlio. O tai, ko gero, ir yra tikrasis švietimo tikslas.