Seimo pirmininkė ragina prezidentą įsikišti į augančią politinę įtampą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė norą, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasikalbėtų su premjeru Sauliumi Skverneliu dėl pastarojo elgesio ir retorikos. Ji pabrėžė, kad pastaruoju metu premjero pasisakymai ir veiksmai kelia susirūpinimą, todėl būtų naudinga, jei prezidentas įsikištų ir pabandytų nuraminti situaciją.
Čmilytė-Nielsen teigia, kad tokie pokalbiai galėtų padėti sumažinti įtampą ir pagerinti politinį klimatą šalyje. Ji taip pat pažymėjo, kad svarbu išlaikyti konstruktyvų dialogą tarp valdžios institucijų, siekiant efektyviai spręsti šalies problemas.
Politinės įtampos kontekstas
Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad politinė įtampa tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos pasiekė naują lygį. Premjeras Skvernelis ne kartą viešai kritikavo parlamentinės opozicijos veiksmus, pavadindamas juos „destruktyviais” ir „kenkiančiais valstybės interesams”. Ypač aštri retorika buvo pastebima diskusijose dėl biudžeto formavimo ir COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje premjeras pareiškė, kad „tam tikros politinės jėgos bando sabotažuoti Vyriausybės pastangas stabilizuoti ekonominę situaciją”. Šis pareiškimas sukėlė audringą opozicijos reakciją, kuri apkaltino premjerą politiniu šantažu ir demokratinių procesų nepaisymu.
Prezidento vaidmuo
Prezidentas Gitanas Nausėda iki šiol laikėsi santūrios pozicijos dėl augančios politinės įtampos. Jo atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė praėjusią savaitę teigė, kad „prezidentas atidžiai stebi situaciją ir tikisi, kad politinės jėgos pačios ras būdų konstruktyviam dialogui”.
Politologai pastebi, kad Nausėdos įsikišimas galėtų turėti reikšmingą poveikį dabartinei politinei situacijai. Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas teigia: „Prezidento institucija tradiciškai Lietuvoje atlieka tam tikro arbitro vaidmenį. Šiuo atveju prezidento įsikišimas galėtų padėti sumažinti retorikos aštrumą ir grąžinti diskusiją į konstruktyvesnes vėžes.”
Tarptautiniai stebėtojai
Europos Komisijos atstovai neoficialiai išreiškė susirūpinimą dėl politinės situacijos Lietuvoje. Ypač nerimo kelia galimas neigiamas poveikis ES lėšų įsisavinimui ir strateginių reformų įgyvendinimui.
Vienas ES pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, Briuselyje komentavo: „Politinis stabilumas yra esminis veiksnys sėkmingam ekonomikos atsigavimui po pandemijos. Tikimės, kad Lietuvos politinės jėgos sugebės rasti bendrą kalbą svarbiais valstybei klausimais.”
Tarp konfrontacijos ir bendradarbiavimo: ko tikėtis toliau?
Auganti politinė įtampa kelia nerimą ne tik politikams, bet ir visuomenei. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad piliečių pasitikėjimas valdžios institucijomis mažėja, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių demokratiniams procesams.
Seimo pirmininkės kreipimasis į prezidentą rodo, kad situacija pasiekė tašką, kai reikalinga aukščiausio lygio intervencija. Ar prezidentas imsis aktyvesnio vaidmens? Ar premjeras sušvelnins savo retoriką? Atsakymai į šiuos klausimus paaiškės artimiausiu metu, tačiau viena aišku – dabartinė politinė atmosfera nėra tvari ir reikalauja visų pusių pastangų ieškant kompromisų. Kaip yra sakęs buvęs prezidentas Valdas Adamkus: „Politika – tai menas rasti bendrą kalbą net ir didžiausių nesutarimų akivaizdoje.” Šie žodžiai šiandien skamba aktualiau nei bet kada.