Sirijos sostinėje Damaske šiomis dienomis vyrauja neįprastas ramybės ir neužtikrintumo mišinys. Po daugiau nei penkis dešimtmečius trukusios Asado šeimos valdžios, miestas pirmą kartą per daugelį metų gyvena be autokratinio režimo, kuris kontroliavo kiekvieną gyvenimo aspektą. Gatvėse matosi džiaugsmo ir atsargumo derinys – žmonės švelniai bando suprasti, kas dabar vadovaus šaliai ir kokia bus jų ateitis.
Pirmosios laisvės akimirkos sostinėje
Gruodžio 8 dieną, kai tapo aišku, kad Bašaras al-Asadas pabėgo iš šalies, Damasko gatvėse prasidėjo spontaniški šventinimai. Tūkstančiai žmonių išėjo į centrines aikštes, šaudė į orą iš automatinių ginklų, mojavo opozicijos vėliavomis. Kai kurie drąsuoliai net ėmė griauti Asado portretus, kurie dešimtmečius kabojo beveik kiekviename viešame pastate.
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad pirmosios valandos buvo kupinos emocijų. „Negalėjau patikėti, kad tai tikrai vyksta. Visą gyvenimą gyvenau bijodama ištarti bet ką prieš valdžią, o dabar galiu laisvai kalbėti”, – dalinasi 34 metų Amira, kuri dirba mokytoja vienoje Damasko mokyklų. Tačiau ji priduria, kad džiaugsmas greitai nustelbiamas nerimo dėl to, kas bus toliau.
Pirmąsias dienas be Asado mieste buvo jaučiamas tam tikras chaosas. Kai kuriose vietose prasidėjo plėšikavimai, ypač buvo taikomasi į buvusių režimo pareigūnų namus ir vyriausybinius pastatus. Tačiau naujoji laikinoji valdžia, vadovaujama sukilėlių koalicijos, gana greitai ėmė diegti tvarką.
Kasdienybė po perversmo
Praėjus kelioms dienoms po režimo žlugimo, Damasko gyventojai pamažu grįžta prie įprastos rutinos, nors viskas dabar atrodo kitaip. Parduotuvės vėl atidarytos, nors prekių kainos šoktelėjo dėl neaiškios ekonominės situacijos. Bankai vis dar uždaryti, o daugelis žmonių neturi prieigos prie savo santaupų.
Viešasis transportas veikia ribotai. Daugelis vairuotojų bijo išvažiuoti į gatves dėl ginkluotų grupuočių buvimo ir kontrolės punktų. Elektros tiekimas, kuris ir anksčiau buvo nestabilus, dabar dar labiau sutrikęs. Kai kuriose miesto dalyse elektra yra tik kelias valandas per dieną.
Ypač sudėtinga situacija yra su maistu ir vandeniu. Nors pagrindinės tiekimo linijos vis dar veikia, daugelis žmonių kaupia atsargas, bijodami, kad padėtis gali pablogėti. Duonos kepyklose matomos ilgos eilės, o kai kuriose vietose net kilo susirėmimų dėl maisto produktų.
Naujos valdžios pirmieji žingsniai
Sukilėlių koalicija, kuri dabar kontroliuoja Damaską, paskelbė laikinąją vyriausybę ir žada demokratinius rinkimus per artimiausius metus. Tačiau daugelis stebėtojų skeptiškai žiūri į šiuos pažadus, atsimindami, kas nutiko kitose Artimųjų Rytų šalyse po panašių perversmų.
Naujoji valdžia pirmiausia susitelkė į saugumo užtikrinimą. Gatvėse pasirodė ginkluoti kovotojai, kurie dabar atlieka policijos funkcijas. Jie įsteigė kontrolės punktus visame mieste ir bando sustabdyti plėšikavimus bei keršto aktus prieš buvusius režimo rėmėjus.
Vienas iš pirmųjų sprendimų buvo paleisti tūkstančius politinių kalinių iš baisiai pagarsėjusių Sirijos kalėjimų. Šeimos plūdo prie kalėjimų vartų, tikėdamosi išvysti savo artimuosius, kurie dingo prieš daugelį metų. Kai kurie susitikimai buvo džiugūs, tačiau daugybė šeimų taip ir nesulaukė savo artimųjų – manoma, kad dešimtys tūkstančių žmonių žuvo režimo kalėjimuose.
Tarptautinė reakcija ir geopolitiniai pokyčiai
Asado režimo žlugimas sukrėtė visą regioną. Rusija ir Iranas, kurie buvo pagrindiniai režimo rėmėjai, neteko svarbios atspirties taško Artimuosiuose Rytuose. Rusijos karinės bazės Sirijoje dabar atsidūrė neaiškioje padėtyje – naujoji valdžia dar nėra paskelbusi, ar leis rusams toliau jas naudoti.
Vakarų šalys atsargiai sveikina pokyčius, tačiau vengia skubotų išvadų. JAV, Europos Sąjunga ir kitos šalys stebėtojos laukia, kokia bus naujosios valdžios politika, ypač dėl žmogaus teisių, mažumų apsaugos ir demokratijos.
Turkija, kuri ilgą laiką rėmė kai kurias sukilėlių grupes, dabar aktyviai dalyvauja derybose dėl Sirijos ateities. Ankara tikisi turėti įtakos naujosios vyriausybės formavimuisi ir siekia užtikrinti, kad kurdų pajėgos, kurias Turkija laiko terorizmo grėsme, neįgytų per daug galios.
Pabėgėlių klausimas ir šalies atstatymas
Vienas didžiausių iššūkių naująjai Sirijos valdžiai bus milijonų pabėgėlių grąžinimas. Per karą, trukusį daugiau nei dešimtmetį, apie 6 milijonai sirų pabėgo į užsienį, o dar 7 milijonai tapo vidaus perkeltaisiais asmenimis. Dabar daugelis jų svarsto galimybę grįžti namo.
Tačiau grįžimas nėra paprastas. Daugelis namų ir pastatų sunaikinti, infrastruktūra sugriuvusi, o ekonomika – griuvėsiuose. Ekspertai įspėja, kad šalies atstatymas gali kainuoti šimtus milijardų dolerių ir užtrukti dešimtmečius. Be to, daugelis pabėgėlių bijo keršto iš tų, kurie juos kaltina palaikius opoziciją arba režimą.
Tarptautinė bendruomenė diskutuoja dėl pagalbos Sirijai, tačiau daugelis šalių nori matyti aiškius įrodymus, kad naujoji valdžia laikysis demokratinių principų ir žmogaus teisių. Kai kurios organizacijos jau pradėjo teikti humanitarinę pagalbą, tačiau didelio masto atstatymo projektai dar neįgyvendinti.
Kasdienės baimės ir viltys
Damasko gyventojai dabar gyvena tarp vilties ir baimės. Daugelis džiaugiasi laisve, tačiau kartu baiminasi, kad šalis gali grimzti į naują chaosą ar net pilietinį karą tarp skirtingų sukilėlių frakcijų. Istorija rodo, kad pereinamieji laikotarpiai po ilgų diktatūrų dažnai būna labai sudėtingi.
Religinės ir etninės mažumos, ypač alavitai, kurie buvo susiję su Asado režimu, dabar jaučiasi pažeidžiamos. Kai kurie jau pabėgo į kalnus ar kitus regionus, bijodami keršto. Naujoji valdžia žada apsaugą visoms bendruomenėms, tačiau daugelis skeptiškai vertina šiuos pažadus.
Moterys taip pat nerimauja dėl savo ateities. Nors Asado režimas buvo autoritarinis, jis palaikė sekuliarią visuomenę, kurioje moterys turėjo santykinai daugiau teisių nei kai kuriose kaimyninėse šalyse. Dabar kyla klausimas, ar naujoji valdžia, kurioje dominuoja islamistinės grupuotės, išlaikys šias teises.
Ką reiškia Damasko laisvė pasauliui
Įvykiai Sirijoje turi toli siekiančių pasekmių visam regionui ir pasauliui. Asado režimo žlugimas reiškia didelį smūgį Irano įtakos ašiai Artimuosiuose Rytuose, kuri jungia Teheraną su Libanu ir Palestina. Tai gali pakeisti jėgų balansą regione ir turėti įtakos kitiems konfliktams, įskaitant Izraelio-Palestinos konfliktą.
Europos šalims Sirijos situacija yra ypač svarbi dėl pabėgėlių klausimo. Jei padėtis stabilizuosis, milijonai sirų gali nuspręsti grįžti namo, kas sumažintų spaudimą Europos šalims. Tačiau jei situacija pablogės, galima nauja pabėgėlių banga.
Rusijos pozicijos silpnėjimas Sirijoje taip pat turi geopolitinių pasekmių. Maskva neteko svarbios karinės bazės Viduržemio jūroje ir įtakos regione, kas gali paveikti jos galimybes projektuoti galią tarptautinėje arenoje. Tai ypač aktualu Ukrainos karo kontekste.
Kelias į ateitį tarp griuvėsių ir vilčių
Damasko gatvėse šiandien matomas unikalus momentas istorijoje – miestas, kuris dešimtmečius gyveno po diktatūra, dabar bando rasti savo kelią į laisvę. Tai nėra lengvas procesas, ir niekas negali garantuoti sėkmingo rezultato. Tačiau pirmosios dienos be Asado režimo rodo, kad sirai nori pokyčių ir yra pasiruošę už juos kovoti.
Praktiškai žiūrint, artimiausiais mėnesiais svarbiausias bus saugumo užtikrinimas ir pagrindinių paslaugų atstatymas. Naujoji valdžia turės įrodyti, kad gali valdyti šalį geriau nei buvęs režimas. Tai reiškia elektros, vandens, maisto tiekimo užtikrinimą, taip pat teisingumo sistemos sukūrimą, kuri būtų teisingesė už buvusią.
Tarptautinė bendruomenė turės nuspręsti, kaip reaguoti į naująją Sirijos valdžią. Ankstyvos investicijos į atstatymą ir paramą gali padėti stabilizuoti šalį ir užkirsti kelią naujam konfliktui. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, užtikrinant, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, o ne tik naujuosius valdžios atstovus.
Damasko gyventojai dabar gyvena istoriniame momente, kai viskas atrodo įmanoma, bet kartu niekas nėra garantuota. Jie žino, kad kelias į tikrą laisvę ir demokratiją bus ilgas ir sudėtingas, tačiau pirmą kartą per daugelį metų jie jaučia, kad šis kelias bent jau egzistuoja. Ar jie sugebės juo eiti, priklausys nuo daugelio veiksnių – tiek vidaus, tiek tarptautinių. Bet viena aišku: Damasko gyventojai nori gyventi oriai, laisvai ir taikiai, ir jie nusipelno šanso tai įgyvendinti.