Vilniaus savivaldybė pratęsė būstų nuomą Viršuliškių sprogimo aukoms
Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė pratęsti laikino apgyvendinimo laikotarpį keturioms šeimoms, nukentėjusioms nuo sprogimo Viršuliškių daugiabutyje. Šios šeimos galės dar pusmetį gyventi savivaldybės suteiktuose būstuose. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji vis dar susiduria su sunkumais, susijusiais su būsto atstatymu ir grįžimu į normalų gyvenimą.
Savivaldybė siekia užtikrinti, kad šios šeimos turėtų saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, kol bus išspręstos visos su sprogimu susijusios problemos. Tuo pačiu metu tęsiami darbai, siekiant atkurti sprogimo metu apgadintą daugiabutį ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų kuo greičiau sugrįžti į savo namus.
Sprogimo pasekmės ir atstatymo darbai
Primename, kad 2023 m. spalio 20 d. Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvyko sprogimas, kurio metu buvo apgadinti keli butai ir bendrosios pastato konstrukcijos. Nelaimės priežastimi tapo dujų nuotėkis viename iš butų. Sprogimo metu buvo sužeisti 5 žmonės, o 15 butų tapo netinkami gyventi.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas patvirtino, kad atstatymo darbai vyksta, tačiau susidurta su įvairiomis kliūtimis: „Statybos darbai užtrunka ilgiau nei tikėtasi dėl sudėtingų konstrukcinių sprendimų ir būtinybės užtikrinti pastato saugumą. Negalime skubėti, kai kalbame apie žmonių saugumą.”
Finansinė parama ir draudimo klausimai
Daugelis nukentėjusių šeimų susiduria ne tik su būsto praradimu, bet ir su finansiniais iššūkiais. Nors kai kurie gyventojai turėjo būsto draudimą, tačiau ne visiems draudimo išmokos padengia visas atstatymo išlaidas.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, tik apie 40% Lietuvos gyventojų turi būsto draudimą, o nelaimės atveju neapsidraudusieji dažnai lieka be reikiamos finansinės paramos.
Savivaldybė yra skyrusi vienkartines pašalpas nukentėjusioms šeimoms, tačiau daugeliui jų to nepakanka norint padengti visas su persikėlimu ir būsto atstatymu susijusias išlaidas.
Gyventojų liudijimai
Viena iš nukentėjusių, Irena (62 m.), pasakoja: „Jau beveik metus gyvename laikinuose namuose. Nors esame dėkingi savivaldybei už pagalbą, tačiau ilgimės savo namų. Visos mūsų gyvenimo prisiminimai liko tame bute – nuotraukos, daiktai, kuriuos kaupėme dešimtmečius.”
Kitas nukentėjęs gyventojas Tomas (35 m.) priduria: „Mūsų šeima su dviem mažais vaikais turi gyventi ankštame bute. Vaikai klausia, kada grįšime namo, o mes negalime duoti aiškaus atsakymo.”
Kai griūva ne tik sienos, bet ir saugumas
Viršuliškių sprogimo istorija primena, kaip trapus gali būti kasdienio gyvenimo saugumas. Šios keturios šeimos, gavusios papildomą pusmetį savivaldybės būstuose, bent laikinai gali atsikvėpti, tačiau tikrasis iššūkis – ne tik fiziškai atstatyti sienas, bet ir atkurti saugumo jausmą.
Psichologai pabrėžia, kad po tokių įvykių žmonės dažnai patiria ilgalaikį stresą ir nerimą. Savivaldybės sprendimas pratęsti apgyvendinimą – svarbus žingsnis, tačiau vien to nepakanka. Reikalinga kompleksinė pagalba, apimanti ir psichologinę paramą, ir teisinę pagalbą sprendžiant draudimo klausimus.
Kai visuomenė ir institucijos ištiesia pagalbos ranką, atstatymo procesas tampa ne tik sienų ir stogų klausimu, bet ir bendruomeniškumo išraiška. Galbūt tai – viena iš nedaugelio šviesių šios nelaimės pusių: priminimas, kad sunkiausiais momentais nesame vieni.