Atėjus rudeniui namuose vis dažniau pasirodo dideli tamsūs vorai, o ilgos kojos ir staigūs judesiai gąsdina net tuos, kurie paprastai vabzdžių nebijo. Tačiau didelis voras nebūtinai yra pavojingas, o jo dydis beveik nieko nepasako apie galimo įkandimo stiprumą.
Vieną vakarą įjungiate vonios šviesą ir pamatote per grindis skuodžiantį tamsų vorą. Kitąkart jis išlenda iš už spintos arba netikėtai atsiduria ant miegamojo sienos. Tokie susitikimai gali išgąsdinti kiekvieną.
Apie panašius atvejus pastaruoju metu rašo ir Vengrijos žiniasklaida. Gyventojų dėmesį patraukė dideli namuose aptinkami vorai, kurie atrodo gerokai pavojingesni, nei yra iš tikrųjų. Žmonės nerimauja, ar toks voras gali įkąsti, ar jo nuodai pavojingi ir ką daryti, jei jis įsikuria miegamajame.
Lietuvoje ši tema taip pat aktuali, nes būtent rudenį namuose vorus pastebime dažniau. Todėl prieš griebiantis šlepetės verta apie juos sužinoti daugiau.
Kodėl rudenį namuose atsiranda tiek daug didelių vorų?
Atšalus orams žmonės dažnai pastebi, kad vorų padaugėjo. Tai nebūtinai reiškia, kad visi jie tik dabar atkeliavo iš lauko ieškodami šilumos. Dalis vorų pastatuose praleidžia beveik visą gyvenimą, tik rudenį tampa labiau pastebimi.
Viena priežasčių – suaugusių patinų aktyvumas. Ieškodami patelių jie palieka įprastas slėptuves ir daugiau juda. Todėl vorą, visą vasarą ramiai gyvenusį už spintos ar rūsyje, staiga galima pamatyti bėgantį per svetainės grindis.
Lietuvos namuose dažnai aptinkami naminių vorų grupės atstovai, tarp jų ir didieji namų vorai. Jų kojos gali būti gana ilgos, todėl bendras dydis atrodo įspūdingai. Ypač išsigąstama, kai toks voras greitai nubėga per grindis arba staiga pajuda apšviestas žibintuvėliu.
Vien pagal dydį ar tamsią spalvą tiksliai nustatyti voro rūšies negalima. Tam svarbios kūno proporcijos, raštai, kojų sandara ir kiti požymiai.
Ar didelis naminis voras gali įkąsti žmogui?
Dauguma vorų turi nuodų liaukas, nes nuodai padeda jiems sugauti ir įveikti grobį. Tai dar nereiškia, kad kiekvienas voras kelia rimtą grėsmę žmogui. Daugumos Lietuvos namuose aptinkamų vorų nuodai žmogui nėra mediciniškai pavojingi.
Dideli naminiai vorai paprastai stengiasi pabėgti nuo žmogaus. Jie neseka paskui žmones, neieško progos įkąsti ir nesiekia patekti į lovą. Įkandimas galimas, jei voras prispaudžiamas, sugriebiamas rankomis ar kitaip negali pasitraukti.
Jei įkanda įprastas naminis voras, gali atsirasti vietinis paraudimas, maudimas ar nedidelis patinimas. Vis dėlto kiekvieno žmogaus reakcija gali skirtis, o neidentifikavus paties voro ne visada įmanoma patikimai nustatyti, kas sukėlė odos pažeidimą.
Jei po įkandimo atsiranda kvėpavimo sunkumų, stiprus tinimas, neįprastai stiprus skausmas ar kiti sunkūs simptomai, būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos.
Vengrijos žiniasklaidoje aprašytas didelis voras nebūtinai yra konkreti Lietuvoje paplitusi rūšis. Todėl nereikėtų automatiškai manyti, kad kiekvienas panašiai atrodantis voras mūsų namuose turi lygiai tokias pačias savybes.
Ką daryti radus didelį vorą miegamajame ar vonioje?
Pirmoji reakcija dažnai būna noras vorą kuo greičiau sunaikinti, tačiau daugeliu atvejų to visiškai nereikia. Jei voras kelia baimę, jį galima saugiai perkelti kitur, neliečiant rankomis.
Paprasčiausia atsargiai uždengti vorą stikline arba plastikiniu indu, o po indu pakišti storesnį popieriaus lapą ar kartono gabalėlį. Taip vorą galima pernešti jo nesužalojant ir išvengiant tiesioginio kontakto.
Ne visus namuose gyvenančius vorus verta išnešti į šaltą lauką. Kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi pastatuose, todėl lauke, ypač žiemą, gali neišgyventi. Tokį vorą galima perkelti į ramesnę namų vietą, pavyzdžiui, sandėliuką ar kitą mažiau naudojamą patalpą.
Norint sumažinti vorų skaičių namuose, pirmiausia reikėtų pasirūpinti švara ir galimomis jų slėptuvėmis:
- reguliariai valyti sunkiai pasiekiamus kampus;
- pašalinti senus voratinklius;
- nepalikti ilgai nejudinamų dėžių;
- patikrinti langų ir durų sandarumą.
Pravers ir tinkleliai nuo vabzdžių. Jie ne tik apsunkina vorų patekimą iš lauko, bet ir sumažina į namus patenkančių vabzdžių skaičių, o šie yra pagrindinis vorų maistas.
Kodėl vorų namuose nereikėtų skubėti naikinti?
Nors daugelis vorų nemėgsta, jie atlieka naudingą vaidmenį. Vorai minta įvairiais smulkiais vabzdžiais, tarp jų musėmis, uodais ir kitais namuose pasitaikančiais bestuburiais. Todėl net nepastebimas voras kampe gali padėti sumažinti kitų nepageidaujamų gyvių skaičių.
Didelis voras namuose taip pat nebūtinai reiškia, kad būstas nešvarus. Vorai gali apsigyventi ir tvarkinguose, reguliariai valomuose namuose, jei randa maisto bei tinkamų slėptuvių.
Jeigu vorų atsiranda labai daug, verta patikrinti, ar namuose nėra gausios kitų vabzdžių populiacijos, kuri juos vilioja. Kartais problema slypi ne pačiuose voruose, o drėgnose vietose, nesandariuose languose ar vabzdžiuose, kurie į pastatą patenka iš lauko.
Todėl kitąkart ant sienos pamatę didelį ilgakojį vorą, neskubėkite manyti, kad jums gresia pavojus. Dažniausiai jis kur kas labiau nori pasislėpti nuo jūsų, nei prie jūsų priartėti. Didelis ir greitas voras gali atrodyti bauginamai, tačiau Lietuvos namuose įprastai aptinkamos rūšys paprastai nėra pavojingos žmogui, todėl svarbiausia nepanikuoti ir vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamu voru – šie nekviesti gyventojai dažnai atlieka daugiau naudingų darbų, nei galėtume pagalvoti.
