Dirbtinio intelekto atsakyme galimam didžiųjų valstybių konfliktui įvardytas 2028–2035 metų laikotarpis, tačiau tai nėra moksliškai pagrįsta karo prognozė. Tai žiniasklaidos užklausai sugeneruotas samprotavimas be patikimo tikimybės skaičiavimo. Dar atsargiau reikia žiūrėti į konkrečią dieną: pati sistema nurodė ją pasirinkusi atsitiktinai. Todėl ši data nenusako nei kada prasidės pasaulinis karas, nei ar jis apskritai prasidės.
Ką iš tikrųjų atsakė dirbtinis intelektas
Leidinys UNILAD paprašė dirbtinio intelekto įvertinti, ar galimas didelis karas tarp pirmaujančių valstybių. Atsakyme artimiausi vieni ar dveji metai pavadinti mažiau tikėtinu pasaulinio konflikto pradžios laiku, o ilgesniam laikotarpiui pasiūlyta skirti daugiau dėmesio. Kartu pripažinta, kad tokie svarstymai nėra statistiškai pagrįsti.
Daugiausia dėmesio sulaukė laikotarpis nuo 2028 iki 2035 metų. Jis skamba konkrečiai, todėl lengvai tampa antrašte, bet konkretumas savaime nereiškia patikimumo. Pateiktoje informacijoje nėra metodikos, kuri paaiškintų, kodėl pasirinktos būtent šios ribos ir kaip būtų galima patikrinti tokio vertinimo tikslumą.
Iš šio atsakymo negalima spręsti, kad 2026 ar 2027 metais rimtų grėsmių nėra. Teiginys apie tariamai mažiau tikėtiną laiką nėra saugumo garantija. Tuo pat metu vėlesnių metų išskyrimas nereiškia, kad pasaulis artėja prie iš anksto numatyto įvykio.
Scenarijai rodo galimas kryptis, o ne įvykių tvarkaraštį
Atsakyme paminėti trys variantai: tiesioginis Rusijos ir NATO susidūrimas, JAV ir Kinijos konfliktas dėl Taivano bei regioninis karas, į kurį palaipsniui įsitrauktų kelios didžiosios valstybės. Jiems visiems reikėtų skirtingų aplinkybių. Tai, kad jie surašyti į vieną sąrašą, nerodo, kuris labiausiai tikėtinas.
Rimtai vertinant tokias grėsmes, tektų nagrinėti konkrečius valstybių veiksmus, karinius pajėgumus, politinius sprendimus ir galimybes sustabdyti eskalaciją. Vien įtampos tarp šalių neužtenka karo pradžios datai nustatyti. Galimas pavojus nėra tas pats, kas neišvengiamas karas, o scenarijaus aprašymas neįrodo, kad jis išsipildys.
Svarbus ir skirtumas tarp regioninio konflikto ir pasaulinio karo. Ne kiekvienas susidūrimas, kuriame dalyvauja įtakinga valstybė, automatiškai virsta visuotiniu karu. Norint įvertinti tokio išplitimo riziką, reikia aiškiai pasakyti, apie kokį mastą ir kurių šalių tiesioginį dalyvavimą kalbama.
Kodėl konkreti spalio diena nieko nepranašauja
Paprašyta nurodyti tikslią datą, sistema pasirinko 2030 metų spalio 1 dieną, bet tuoj pat paaiškino, kad tai atsitiktinis pasirinkimas. Ši išlyga iš esmės keičia visą teiginio prasmę. Data čia atsirado todėl, kad buvo paprašyta ką nors įvardyti, o ne todėl, kad nustatytas būsimo įvykio laikas.
Tokią informaciją lengva iškraipyti, jei paimamas vienas sakinys. Socialiniame tinkle gali likti vien metai, mėnuo ir diena, o paaiškinimas apie atsitiktinumą dingsta. Skaitytojas tada gauna įspūdį, kad sistema kažką apskaičiavo, nors pateiktoje medžiagoje jokio skaičiavimo nėra.
Panašiai reikia suprasti ir teiginį, kad po 2035 metų situaciją vertinti pernelyg sunku. Tai nėra riba, už kurios grėsmių nelieka, ir ne įrodymas, kad iki tol jas galima tiksliai numatyti. Kuo toliau ateitis, tuo daugiau nežinomųjų, tačiau neapibrėžtumas yra ir artimesniais metais.
Kaip skaityti tokias naujienas ir nepasiduoti bauginančiai datai
Pirmiausia verta išsiaiškinti, kas pateikė vertinimą ir kuo jis pagrįstas. Tai gali būti tyrimas su aprašyta metodika, institucijos grėsmių vertinimas, konkretaus specialisto analizė arba pokalbių sistemos atsakymas į žurnalisto klausimą. Šie šaltiniai nėra lygiaverčiai vien dėl to, kad visur vartojamas žodis „prognozė“.
Toliau reikia perskaityti išlygas: ar nurodyta tikimybė, kokios sąlygos turėtų susiklostyti ir ko pats šaltinis prisipažįsta nežinantis. Šiuo atveju įspėjimai apie mokslinio pagrindo nebuvimą ir atsitiktinę datą yra svarbesni už pačius skaičius. Be jų visa naujienos prasmė pasikeistų.
Lietuvos skaitytojui praktiškiau remtis oficialia saugumo informacija ir civilinės saugos rekomendacijomis, o pasirengimą kasdieniams sutrikimams planuoti nelaukiant jokios tariamos karo datos. Įprastas pasiruošimas elektros, ryšio ar kitam sutrikimui naudingas ir be katastrofiškų antraščių. Perskaičius panašią naujieną vietoj klausimo „kiek laiko liko?“ geriau kelti kitą: ar pateikta patikimų duomenų, leidžiančių taip teigti.
