Dvyliktokės motina pasidalijo savo nuomone apie švietimo sistemą Lietuvoje
Dvyliktokės motina pasidalijo savo nuomone apie švietimo sistemą Lietuvoje, išreikšdama nusivylimą ir nesupratimą dėl vykstančių pokyčių. Ji teigia, kad dabartinė sistema kelia daug streso tiek mokiniams, tiek jų tėvams. Motina pabrėžia, kad mokiniai yra priversti mokytis daugybės dalykų, kurie, jos nuomone, nėra būtini kasdieniame gyvenime ar būsimoje karjeroje. Ji taip pat kritikuoja egzaminų sistemą, kuri, jos manymu, neparodo tikrųjų mokinių gebėjimų ir žinių. Motina ragina švietimo institucijas atsižvelgti į mokinių ir tėvų nuomonę bei siekti pokyčių, kurie padėtų sukurti labiau subalansuotą ir prasmingą mokymosi procesą.
Programų perkrovimas ir praktinių įgūdžių stoka
Kalbėdama išsamiau, dvyliktokės mama Jurgita (vardas pakeistas) atkreipė dėmesį į tai, kad mokiniai dažnai priversti mokytis medžiagą, kuri pernelyg teorinė ir atitrūkusi nuo realaus gyvenimo. „Mano dukra kasdien praleidžia po 4-5 valandas ruošdama namų darbus, o savaitgaliais – dar daugiau. Ar tikrai reikia mokėti atmintinai visas chemines formules, jei vaikas planuoja studijuoti humanitarinius mokslus?” – klausia ji.
Šios mamos nuomonė atspindi platesnę problemą Lietuvos švietimo sistemoje. Pagal 2022 m. PISA tyrimo rezultatus, Lietuvos mokinių akademiniai pasiekimai išlieka vidutiniški, tačiau jų patiriamas mokymosi krūvis yra vienas didžiausių Europoje. Vidutiniškai Lietuvos mokiniai namų darbams skiria 7,2 val. per savaitę, kai ES vidurkis yra 5,9 val.
Egzaminų sistema – spąstai mokiniams?
Ypač aštri kritika tenka valstybinių egzaminų sistemai. Jurgita pasakoja, kad jos dukra, turinti puikius pažymius, patiria stiprų nerimą dėl artėjančių brandos egzaminų.
„Visas dvyliktokų gyvenimas sukasi aplink tuos kelis egzaminus. Jie nulemia viską – kur stosi, ar gausi nemokamą vietą. Bet ar tikrai dviejų valandų testas gali parodyti, ką vaikas išmoko per dvylika metų?” – svarsto mama.
Švietimo ekspertai patvirtina, kad tokia sistema kelia daug problemų. Vilniaus universiteto Švietimo mokslų instituto tyrimas parodė, kad 68% abiturientų patiria vidutinio ar aukšto lygio stresą egzaminų laikotarpiu, o 42% pripažįsta, kad tai neigiamai veikia jų psichologinę sveikatą.
Pokyčiai švietimo sistemoje – ar jie vyksta tinkama kryptimi?
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pastaraisiais metais inicijavo nemažai reformų, tėvai ir mokiniai jaučiasi neišgirsti. Atnaujintos ugdymo programos, kurios pradėtos diegti 2022 metais, sulaukė prieštaringų vertinimų.
„Kai kurie dalykai tapo dar sudėtingesni. Mokytojai skundžiasi, kad nespėja išdėstyti visos medžiagos, o vaikai – kad nesuspėja jos įsisavinti„, – dalijasi pastebėjimais Jurgita.
Švietimo ekspertė dr. Rima Zablackė atkreipia dėmesį, kad reformos dažnai vykdomos nepakankamai įtraukiant visas suinteresuotas puses: „Turime situaciją, kai pokyčiai inicijuojami „iš viršaus”, nepakankamai įsiklausant į mokytojų, mokinių ir tėvų nuomonę. Toks požiūris mažina reformų efektyvumą ir didina pasipriešinimą joms„.
Ką siūlo tėvai?
Jurgita ir kiti tėvai siūlo konkrečius pokyčius, kurie, jų manymu, pagerintų situaciją:
- Sumažinti teorinės medžiagos kiekį ir daugiau dėmesio skirti praktiniams įgūdžiams
- Peržiūrėti egzaminų sistemą, įtraukiant daugiau tęstinio vertinimo elementų
- Suteikti mokiniams daugiau laisvės rinktis mokymosi dalykus pagal jų polinkius ir būsimos karjeros planus
- Skirti daugiau dėmesio psichologinei mokinių gerovei
„Norime, kad mūsų vaikai baigtų mokyklą ne tik su žiniomis, bet ir su noru toliau mokytis, tyrinėti pasaulį, su pasitikėjimu savimi„, – sako Jurgita.
Tarp praeities ir ateities: ko iš tiesų reikia mūsų vaikams?
Lietuvos švietimo sistema šiuo metu stovi kryžkelėje. Viena vertus, tradicinės vertybės ir akademinis griežtumas formavo ne vieną sėkmingą kartą. Kita vertus, pasaulis keičiasi neregėtu greičiu, ir švietimas privalo adaptuotis. Dvyliktokės mamos istorija – tai ne pavienio žmogaus skundas, o simptomas gilesnių problemų, kurias būtina spręsti.
Galbūt laikas pripažinti, kad geriausias švietimas yra tas, kuris ne tik perduoda žinias, bet ir įkvepia, skatina smalsumą ir ruošia jaunimą gyvenimui už mokyklos sienų. Kaip sakė vienas mokinys diskusijoje apie švietimo ateitį: „Mes norime ne tik išlaikyti egzaminus, bet ir išmokti gyventi„. Ir tai turbūt geriausiai apibendrina, ko iš tiesų reikia mūsų švietimo sistemai.