Tėvų kantrybė senka: švietimo sistema skęsta neaiškume
Dvyliktokės motina Lina Kazlauskienė nebeslepia savo nusivylimo dėl švietimo sistemos, teigdama, kad nebesupranta, kas vyksta mokyklose. Ji pabrėžė, kad mokyklose trūksta aiškumo ir nuoseklumo, o tai kelia stresą tiek mokiniams, tiek jų tėvams.
„Mano dukra baigia mokyklą šiais metais, bet aš jaučiuosi tarsi plaukčiau nežinomybėje. Nuolat keičiasi reikalavimai, vertinimo sistema, egzaminų tvarka. Kaip tėvai turime padėti vaikams, jei patys nesuprantame, ko iš jų tikimasi?” – pasakoja L. Kazlauskienė.
Motina atkreipė dėmesį į dažnai besikeičiančias taisykles ir reikalavimus, kurie apsunkina mokymosi procesą. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vien per pastaruosius trejus metus buvo atlikta daugiau nei 15 esminių ugdymo programų pakeitimų, kurie palietė įvairias mokomųjų dalykų sritis.
Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl mokytojų trūkumo ir jų darbo sąlygų, teigdama, kad tai tiesiogiai veikia mokinių ugdymo kokybę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje šiuo metu trūksta apie 1200 įvairių dalykų mokytojų, o vidutinis pedagogų amžius siekia 49 metus.
„Mūsų mokykloje matematikos mokytojas išėjo į pensiją, o naujo neranda jau antrus metus. Vaikai mokosi su nuolat besikeičiančiais pavaduojančiais mokytojais. Apie kokią kokybę galime kalbėti?” – retoriškai klausia dvyliktokės mama.
Be to, motina paminėjo, kad nuotolinis mokymas, nors ir būtinas pandemijos metu, sukėlė papildomų iššūkių, nes ne visi mokiniai turi vienodas galimybes mokytis namuose. Nacionalinės švietimo agentūros 2022 m. atlikto tyrimo duomenimis, apie 17% Lietuvos mokinių neturi tinkamų sąlygų nuotoliniam mokymuisi – jiems trūksta technologinių priemonių arba stabilaus interneto ryšio.
Kazlauskienė pabrėžia, kad po pandemijos taip ir nebuvo tinkamai įvertinti ir užpildyti mokinių žinių spragos: „Mano dukra yra abiturientė, bet jaučiu, kad per nuotolinį mokymą atsiradusios spragos taip ir liko. Dabar ji ruošiasi egzaminams su didžiule įtampa, nes žino, kad kai kurių dalykų tiesiog nesuprato.”
Sistemos labirintuose: kelias į pokyčius
Švietimo ekspertai pritaria tėvų susirūpinimui. Edukologijos profesorius Gintautas Cibulskas teigia, kad švietimo sistema išgyvena transformacijos laikotarpį, tačiau pokyčiai vyksta chaotiškai.
„Turime pripažinti, kad mūsų švietimo sistema nebesusitvarko su šiuolaikiniais iššūkiais. Reikia ne kosmetinių pataisymų, o esminių struktūrinių pokyčių, kurie būtų įgyvendinami nuosekliai ir aiškiai komunikuojami visiems suinteresuotiems – mokytojams, mokiniams ir jų tėvams,” – aiškina G. Cibulskas.
Kazlauskienė ir kiti tėvai ragina švietimo institucijas imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas stabilumas ir aiškumas mokyklose, siekiant geresnės mokinių ateities. Jie siūlo sukurti ilgalaikę švietimo strategiją, kuri nebūtų keičiama su kiekviena nauja politine kadencija.
Tuo tarpu abiturientai, įstrigę tarp besikeičiančių reikalavimų ir neaiškios ateities, bando navigauti šioje sumaištyje. „Kartais jaučiuosi, lyg mokykla būtų tapusi eksperimentine laboratorija, o mes – bandomaisiais triušiais,” – prisipažįsta Kazlauskienės dukra Ieva.
Kai rytojus kabo ant plauko
Mūsų švietimo sistema šiandien primena laivą audringoje jūroje – be aiškios krypties, su išsekusia įgula ir nerimaujančiais keleiviais. Tėvų, mokytojų ir mokinių balsai skamba vis garsiau, tačiau ar jie pasiekia tuos, kurie gali keisti situaciją?
Dabartinė padėtis reikalauja ne tik skubių sprendimų, bet ir drąsos pripažinti, kad sistema stringa. Mokiniai neturėtų būti tie, kurie moka didžiausią kainą už suaugusiųjų nesugebėjimą susitarti. Juk švietimas – tai ne tik žinios ir įgūdžiai, bet ir pasitikėjimas ateitimi, kurio šiandien taip trūksta mūsų jaunajai kartai.
Galbūt laikas nustoti kalbėti apie reformas ir pradėti kalbėtis su tais, kuriems jos skirtos – mūsų vaikais. Juk būtent jie geriausiai žino, ko jiems reikia, kad galėtų žengti į rytojų ne su baime, o su viltimi.