Tėvų kantrybė senka: švietimo sistema Lietuvoje kelia nerimą
Dvyliktokės motina pasidalijo savo patirtimi apie švietimo sistemą Lietuvoje, išreikšdama nusivylimą ir nesupratimą dėl vykstančių pokyčių. Ji teigia, kad dabartinė sistema kelia daug streso tiek mokiniams, tiek jų tėvams.
„Mano dukra paskutinius dvejus metus praktiškai neturi asmeninio gyvenimo. Ji keliasi 6 ryto ir mokosi iki vėlaus vakaro, o savaitgaliais lanko papildomas pamokas. Ar tokio gyvenimo mes norime savo vaikams?” – klausia mama, prašiusi neskelbti jos vardo.
Motina pabrėžia, kad mokiniai yra priversti mokytis daugybės dalykų, kurie, jos nuomone, nėra būtini ir nepadeda pasiruošti realiam gyvenimui. Ji taip pat kritikuoja egzaminų sistemą, kuri, jos manymu, neparodo tikrųjų mokinių gebėjimų ir žinių.
Programa perkrauta, o praktinių įgūdžių trūksta
Švietimo ekspertai patvirtina, kad Lietuvos mokyklų programos išties yra labai intensyvios. Pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) duomenis, Lietuvos mokiniai praleidžia mokykloje vidutiniškai 6,2 val. per dieną, kas viršija Europos vidurkį (5,8 val.). Be to, namų darbams skiriama vidutiniškai dar 2-3 valandos.
Vilniaus universiteto Švietimo mokslų instituto docentė dr. Irena Stonkuvienė pažymi: „Lietuvos mokyklų programose vis dar dominuoja faktinių žinių perdavimas, o ne kritinio mąstymo, problemų sprendimo ar socialinių įgūdžių ugdymas. Tai neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikių.”
2023 m. atlikta apklausa parodė, kad 68% tėvų mano, jog mokyklose per mažai dėmesio skiriama praktiniams įgūdžiams, tokiems kaip finansinis raštingumas, komunikacija ar projektų valdymas.
Egzaminų sistema – kritikos taikiklyje
Brandos egzaminų sistema taip pat sulaukia nemažai kritikos. Minėta dvyliktokės mama teigia: „Viskas sukasi apie balus. Vaikai mokosi ne dėl žinių, o dėl egzaminų. Tai visiškai iškreipia mokymosi prasmę.”
Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2022 m. valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išlaikė tik 89% laikiusiųjų, o matematikos – vos 82,6%. Tai kelia klausimų, ar egzaminai tikrai matuoja tai, ką mokiniai turėtų mokėti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022 m. pradėjo egzaminų sistemos pertvarkos projektą, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. Planuojama įvesti daugiau tarpinių vertinimų ir sumažinti galutinio egzamino svorį.
Tėvų įsitraukimas – būtinas, bet sudėtingas
Motina ragina švietimo institucijas atsižvelgti į mokinių ir tėvų nuomonę bei siekti pokyčių, kurie padėtų geriau pasiruošti ateičiai.
„Mes, tėvai, jaučiamės bejėgiai. Norime padėti savo vaikams, bet sistema tokia sudėtinga ir nuolat kintanti, kad sunku suspėti,” – sako ji.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Audronė Razmantienė pabrėžia, kad tėvų įtraukimas į švietimo procesus yra nepakankamas: „Dažnai tėvai kviečiami tik formaliai pritarti jau priimtiems sprendimams, o ne dalyvauti juos kuriant.”
Ką siūlo kitų šalių patirtis?
Suomija, kurios švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje, taiko visiškai kitokį požiūrį. Ten mokiniai turi mažiau pamokų, mažiau namų darbų, o egzaminų spaudimas yra žymiai mažesnis. Nepaisant to, suomių mokinių rezultatai tarptautiniuose tyrimuose yra vieni geriausių.
Estijoje, kurios švietimo reforma dažnai statoma pavyzdžiu, mokyklose didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam raštingumui ir projektiniam mokymuisi. Estai sugebėjo išlaikyti aukštus akademinius standartus, kartu sumažindami mokinių patiriamą stresą.
Kelio pradžia: nuo streso prie prasmingo mokymosi
Švietimo sistema Lietuvoje išgyvena sudėtingą transformacijos laikotarpį. Tėvų ir mokinių balsai tampa vis garsesni, reikalaujant pokyčių, kurie leistų ne tik įgyti žinių, bet ir išsaugoti psichologinę sveikatą bei mokymosi džiaugsmą.
Kaip sako dvyliktokės mama: „Noriu, kad mano dukra prisimintų mokyklą ne kaip košmarą, o kaip vietą, kur ji tapo savimi, atrado savo stiprybes ir pasiruošė gyvenimui.”
Galbūt laikas pripažinti, kad tikrasis švietimo tikslas – ne aukšti balai ar įspūdingi statistiniai rodikliai, o laimingi, kūrybingi ir gyvenimui pasiruošę jauni žmonės. Jei norime, kad Lietuva klestėtų, turime sukurti švietimo sistemą, kuri ne alina, o įkvepia. Pirmas žingsnis – išgirsti tuos, kurie kasdien patiria jos realybę.