Gariūnų rajone kilęs gaisras „Ecoservice” įmonėje: savaiminio užsidegimo versija stiprėja
Vilniuje, Gariūnų rajone, įvykęs didžiulis gaisras atliekų tvarkymo įmonėje „Ecoservice” vis dar tiriamas, tačiau tyrėjai linksta prie versijos, kad gaisras galėjo kilti savaime. Nors tyrimas dar nebaigtas, pirminiai duomenys rodo, kad gaisro priežastis galėjo būti savaiminis užsidegimas dėl atliekų savybių ir sąlygų, kuriomis jos buvo laikomos.
Gaisras, kuris kilo šių metų pradžioje, sukėlė didelį susirūpinimą dėl aplinkosaugos ir sveikatos saugumo. Dėl didelio dūmų kiekio ir galimo kenksmingų medžiagų išsiskyrimo į aplinką, buvo imtasi skubių priemonių situacijai suvaldyti. Nors gaisras buvo greitai užgesintas, jo padariniai vis dar jaučiami, o tyrimas siekia išsiaiškinti tikslias aplinkybes ir priežastis.
Savaiminio užsidegimo mechanizmas
Tyrėjai atlieka išsamią analizę, įskaitant atliekų sudėties tyrimus ir sąlygų, kuriomis jos buvo laikomos, vertinimą. Savaiminis užsidegimas gali įvykti, kai tam tikros atliekos, ypač organinės, pradeda skilti ir išskiria šilumą, kuri, esant tinkamoms sąlygoms, gali sukelti gaisrą.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai paaiškina, kad organinių atliekų irimo procesas išskiria šilumą, o jei ši šiluma negali išsisklaidyti, temperatūra gali pakilti iki kritinio taško. Dideliuose atliekų kaupimuose temperatūra centre gali pasiekti net 70-80°C, o tai sudaro palankias sąlygas užsidegimui.
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistiką, Lietuvoje kasmet fiksuojama vidutiniškai 15-20 savaiminio užsidegimo atvejų atliekų tvarkymo įmonėse. 2022 metais tokių incidentų buvo užregistruota 18, o 2023 metais – jau 23.
Įmonės pozicija ir saugumo priemonės
Nors tyrimas dar nebaigtas, „Ecoservice” atstovai teigia, kad bendrovė laikosi visų saugumo reikalavimų ir bendradarbiauja su tyrėjais, siekdama išsiaiškinti tikrąsias gaisro priežastis. Jie taip pat pabrėžia, kad įmonė nuolat tobulina savo atliekų tvarkymo procesus, siekdama užtikrinti maksimalų saugumą.
UAB „Ecoservice” generalinis direktorius Martynas Krasauskas teigia: „Mūsų įmonė investavo virš 2 mln. eurų į modernias priešgaisrines sistemas per pastaruosius dvejus metus. Turime įdiegtą temperatūros stebėjimo sistemą, automatinę gesinimo įrangą ir reguliariai apmokome darbuotojus saugos klausimais. Šis incidentas mums yra rimtas signalas peržiūrėti visas procedūras.”
Įmonė jau pradėjo papildomus saugumo auditus ir planuoja įdiegti dar pažangesnes prevencines priemones, įskaitant termovizines kameras ir dirbtinio intelekto sistemas, padedančias anksti nustatyti potencialiai pavojingus temperatūros pokyčius.
Poveikis aplinkai ir visuomenei
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, po gaisro atlikti oro kokybės tyrimai parodė laikinai padidėjusią taršą aplinkinėse teritorijose. Kietųjų dalelių (PM10) koncentracija buvo viršijusi leistiną normą 2,5 karto pirmąją parą po gaisro, tačiau per savaitę grįžo į normalų lygį.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo įvedusi laikinus apribojimus – rekomenduota gyventojams neatidarinėti langų ir be reikalo nebūti lauke, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Šios rekomendacijos buvo atšauktos praėjus 72 valandoms po gaisro suvaldymo.
Pamokos ateičiai: atliekų tvarkymo iššūkiai šiuolaikiniame mieste
Visuomenė ir toliau laukia galutinių tyrimo išvadų, kurios padės suprasti, kaip išvengti panašių incidentų ateityje ir užtikrinti, kad atliekų tvarkymo procesai būtų kuo saugesni tiek aplinkai, tiek žmonėms.
Šis incidentas išryškino atliekų tvarkymo problemas tankiai apgyvendintose miestų teritorijose. Aplinkosaugos ekspertai pabrėžia, kad augant perdirbamų atliekų kiekiui, būtina peržiūrėti saugaus jų laikymo standartus. Gariūnų atvejis tapo savotišku katalizatoriumi – Aplinkos ministerija jau inicijavo atliekų tvarkymo įmonių saugos reikalavimų griežtinimą, o Seime svarstomas įstatymo projektas, numatantis privalomą modernių gaisro prevencijos sistemų diegimą visose didesnėse atliekų tvarkymo įmonėse.
Žiedinės ekonomikos kontekste tokios pamokos yra skaudžios, bet būtinos – perdirbimas ir tvarus atliekų tvarkymas išlieka prioritetu, tačiau saugumas negali būti aukojamas dėl efektyvumo. Kaip parodė „Ecoservice” atvejis, net ir laikantis standartų, gamtos procesai kartais gali būti nenuspėjami, todėl prevencija ir nuolatinis tobulėjimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.