Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Ekspertai teigia, kad Kremlius ir toliau tęs savo propagandinį žaidimą, siekdamas manipuliuoti tiek vidaus, tiek užsienio auditorijomis. Pastaruoju metu Rusijos valdžia vis dažniau naudoja dezinformaciją ir propagandą kaip priemonę savo tikslams pasiekti. Tai apima tiek istorinių faktų iškraipymą, tiek melagingų naujienų skleidimą, siekiant sukelti sumaištį ir nepasitikėjimą tarp žmonių.

Analitikai pastebi, kad Kremlius stengiasi išlaikyti savo įtaką tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje, pasitelkdamas įvairias strategijas. Viena iš jų – nuolatinis dėmesio nukreipimas nuo vidaus problemų, pavyzdžiui, ekonominių sunkumų ar žmogaus teisių pažeidimų, į išorinius priešus ar tariamas grėsmes. Tai leidžia valdžiai konsoliduoti savo pozicijas ir išlaikyti kontrolę.

Be to, ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad Kremlius gali pasinaudoti įvairiomis krizėmis, siekdamas sustiprinti savo įtaką. Tai gali būti tiek geopolitinės krizės, tiek ekonominės ar socialinės problemos, kurios suteikia galimybę manipuliuoti viešąja nuomone ir stiprinti savo pozicijas. Pavyzdžiui, Rusijos įsitraukimas į konfliktus Sirijoje ir Ukrainoje buvo lydimas intensyvios propagandos kampanijos, siekiant pateisinti savo veiksmus ir diskredituoti Vakarų šalis.

Kremlius taip pat aktyviai naudoja socialinius tinklus ir interneto platformas, kad skleistų savo naratyvus. Tyrimai rodo, kad Rusijos „troliai“ ir „botai“ dažnai dalyvauja diskusijose socialiniuose tinkluose, siekdami skleisti dezinformaciją ir kurstyti nesantaiką. Tai yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama susilpninti Vakarų demokratijas ir padidinti politinį susiskaldymą.

Vis dėlto, nepaisant Kremliaus pastangų, vis daugiau žmonių tiek Rusijoje, tiek užsienyje pradeda suprasti šių manipuliacijų esmę ir ieško būdų, kaip atsispirti propagandai. Tai rodo, kad nors Kremlius ir toliau tęs savo „cirką“, vis daugiau žmonių tampa atsparūs jo poveikiui. Vakarų šalys taip pat stiprina savo atsaką į Rusijos dezinformaciją, investuodamos į žiniasklaidos raštingumo programas ir stiprindamos kibernetinio saugumo priemones.

Be to, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Sąjunga ir NATO, aktyviai dirba, kad atskleistų ir neutralizuotų Rusijos propagandos poveikį. Tai apima tiek informacijos mainus tarp šalių narių, tiek bendrų strategijų kūrimą, siekiant apsaugoti demokratines vertybes ir užtikrinti informacijos skaidrumą.