Elektrėniškis kreipėsi į teismą prieš prezidentą Gitaną Nausėdą
Elektrėnų gyventojas praėjusią savaitę pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui prieš Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, teigdamas, kad buvo viešai pažemintas. Šis atvejis kilo po to, kai prezidentas viešai išreiškė savo nuomonę apie tam tikrus asmenis ir jų veiksmus, kas, pasak ieškovo, pažeidė jo garbę ir orumą.
Kaip paaiškėjo iš teismo dokumentų, ieškovas – 47 metų Elektrėnų verslininkas Robertas K. (pavardė redakcijai žinoma) – teigia, kad prezidento žodžiai buvo neteisingi ir nepagrįsti, todėl jis nusprendė ginti savo teises teisme. Incidentas įvyko spalio 3 d. prezidento vizito Elektrėnuose metu, kai G. Nausėda, kalbėdamas apie vietos verslo aplinką, paminėjo „nesąžiningus verslininkus, kurie vengia mokėti mokesčius ir naudojasi valstybės lengvatomis”.
Robertas K. savo ieškinyje teigia, kad nors prezidentas tiesiogiai jo neįvardijo, tačiau kontekstas ir vėlesni žiniasklaidos komentarai leido vietos bendruomenei jį identifikuoti kaip vieną iš kritikuojamų asmenų. Ieškovas reikalauja 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir viešo prezidento atsiprašymo.
Precedentinis atvejis Lietuvos teisinėje praktikoje
Teisininkai pabrėžia, kad šis atvejis gali tapti precedentiniu Lietuvos teisinėje praktikoje. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Tomas Venckus teigia: „Lietuvos teisės istorijoje buvo vos keli atvejai, kai piliečiai teisminiu keliu bandė ginti savo garbę ir orumą nuo aukščiausių valstybės pareigūnų pasisakymų. Šis atvejis ypatingas tuo, kad susiduria konstitucinė žodžio laisvė ir asmens teisė į garbės ir orumo apsaugą.”
Pasak Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, prezidentas, kaip ir kiti valstybės pareigūnai, turi imunitetą, tačiau jis nėra absoliutus: „Konstitucinis imunitetas neapsaugo nuo civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą, jei tokie pasisakymai nėra tiesiogiai susiję su konstitucinių pareigų vykdymu.”
Visuomenės reakcija
Šis atvejis sukėlė plačias diskusijas apie viešų asmenų atsakomybę už savo žodžius ir jų poveikį visuomenei. Socialiniuose tinkluose nuomonės išsiskyrė – vieni palaiko ieškovo teisę ginti savo reputaciją, kiti kritikuoja tokį žingsnį kaip bandymą apriboti valdžios atstovų kritiką.
Pilietinės visuomenės organizacija „Skaidri Lietuva” išplatino pareiškimą, kuriame ragina atsakingai vertinti situaciją: „Demokratinėje visuomenėje svarbu išlaikyti balansą tarp viešo intereso ir asmens teisių. Valdžios atstovai turi teisę ir pareigą kalbėti apie problemas, tačiau tai turi būti daroma remiantis faktais ir vengiant nepagrįstų kaltinimų.”
Prezidentūra kol kas šio įvykio nekomentavo, tačiau neoficialiais duomenimis, prezidento komanda rengia teisinį atsaką. Teismas artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar priimti ieškinį nagrinėti.
Žodžio laisvės ribos valdžios koridoriuose
Šis atvejis ne tik kelia teisinius klausimus, bet ir verčia susimąstyti apie viešojo diskurso kultūrą Lietuvoje. Pastaraisiais metais stebimas augantis visuomenės jautrumas viešiems pasisakymams, ypač kai jie sklinda iš aukščiausių valdžios atstovų lūpų. Tai rodo didėjantį pilietinį sąmoningumą, bet kartu kelia iššūkius politikams, kuriems tenka balansuoti ant plonos linijos tarp tiesaus kalbėjimo ir potencialiai žalingo asmens įvardijimo.
Kiekvienas žodis, ištartas iš aukštų tribūnų, turi svorį ir pasekmes. Šis elektrėniškio ir prezidento konfliktas primena seną tiesą – demokratija reikalauja ne tik laisvės kalbėti, bet ir atsakomybės už ištartus žodžius. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, ši byla jau tapo svarbiu priminimų, kad žodžio galia gali tiek kurti, tiek griauti, o jos naudojimas reikalauja išminties, kurią turėtų puoselėti kiekvienas viešas asmuo.