Elektrėniškis teisme reikalauja prezidento G. Nausėdos atsiprašymo
Elektrėniškis padavė į teismą prezidentą Gitaną Nausėdą, teigdamas, kad buvo viešai pažemintas. Vyras tvirtina, kad prezidento veiksmai ir pasisakymai sukėlė jam emocinį skausmą ir pakenkė jo reputacijai. Ieškovas reikalauja viešo atsiprašymo ir kompensacijos už patirtą moralinę žalą.
Prezidentūra kol kas šios situacijos nekomentuoja, tačiau teisininkai teigia, kad tokie ieškiniai prieš aukščiausius šalies vadovus yra reti ir dažnai sudėtingi. Teismo posėdis numatytas artimiausiu metu, o visuomenė laukia, kaip ši byla bus sprendžiama teisinėje sistemoje.
Ieškinio detalės
Kaip pavyko sužinoti, elektrėniškis Arvydas K. (pavardė redakcijai žinoma) savo ieškinyje nurodo, kad prezidentas G. Nausėda 2023 m. rugsėjo mėnesį lankydamasis Elektrėnuose viešai išsakė komentarus, kuriuos ieškovas vertina kaip žeminančius jo garbę ir orumą. Pasak ieškovo, prezidentas, atsakydamas į jo klausimą apie elektros kainų kilimą, pavadino jį „populizmo skleidėju” ir „neturinčiu elementarių žinių apie ekonomiką”.
Ieškovas reikalauja 5000 eurų kompensacijos už patirtą moralinę žalą ir viešo prezidento atsiprašymo per nacionalinę televiziją.
Teisiniai aspektai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnis numato, kad Prezidento asmuo neliečiamas, tačiau tai nereiškia visiško imuniteto civilinėms byloms. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Prezidento neliečiamumas pirmiausia taikomas baudžiamajai atsakomybei.
Teisės ekspertas doc. dr. Vytautas Mizaras komentavo: „Tokios bylos yra sudėtingos, nes tenka subalansuoti valstybės vadovo teisę laisvai reikšti nuomonę ir piliečio teisę į orumą. Teismas turės įvertinti, ar prezidento pasisakymai buvo jo oficialios pareigybės dalis, ar asmeninė nuomonė.”
Precedentai Lietuvoje ir užsienyje
Lietuvoje tokių bylų prieš prezidentus būta nedaug. 2010 metais pilietis bandė paduoti į teismą tuometinę prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl tariamai žeminančių pasisakymų, tačiau byla nepasiekė teisminio nagrinėjimo stadijos.
Tuo tarpu užsienio praktikoje galima rasti įvairių precedentų. Prancūzijoje 2021 m. pilietis laimėjo bylą prieš prezidentą Emmanuelį Macroną dėl žeminančių komentarų, o JAV teismai paprastai suteikia prezidentams platesnį imunitetą nuo civilinių ieškinių, susijusių su jų oficialių pareigų vykdymu.
Tarp politikos ir teisingumo
Ši byla atskleidžia įdomų teisinį ir politinį paradoksą – demokratinėje visuomenėje kiekvienas pilietis turi teisę ginti savo orumą, tačiau kartu valstybės vadovams būtina užtikrinti tam tikrą veikimo laisvę. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, pats faktas, kad eilinis elektrėniškis ryžosi mesti iššūkį valstybės vadovui teisinėmis priemonėmis, iliustruoja teisinės valstybės principus.
Kaip pažymėjo politologė Ainė Ramonaitė: „Tokios bylos parodo, kad Lietuvos demokratija bręsta. Piliečiai jaučiasi pakankamai įgalinti ginti savo teises net prieš aukščiausius valstybės pareigūnus, o tai sveikintina, net jei teisiškai byla būtų nesėkminga.”
Belieka stebėti, ar ši byla taps svarbiu teisiniu precedentu, ar tik trumpu epizodiniu įvykiu Lietuvos teisinėje istorijoje.