Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje: tarp socialinio teisingumo ir ekonominių iššūkių
Lietuvoje pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šis klausimas tapo itin aktualus, nes valdžia svarsto galimybę įvesti naują NT mokestį, kuris galėtų paveikti daugelį gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje NT mokestis taikomas tik komerciniam turtui, tačiau siūloma jį išplėsti ir įtraukti gyvenamąjį turtą.
Kodėl svarstoma plėsti NT mokestį?
Pagrindinis argumentas už NT mokesčio įvedimą yra siekis padidinti biudžeto pajamas ir sumažinti socialinę nelygybę. Manoma, kad šis mokestis galėtų būti efektyvi priemonė kovojant su nekilnojamojo turto spekuliacija ir skatintų efektyvesnį turto naudojimą. Be to, NT mokestis galėtų padėti finansuoti viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva šiuo metu yra viena iš nedaugelio ES šalių, kur gyvenamasis NT apmokestinamas labai ribotai. 2023 m. duomenimis, NT mokesčio surinkimas Lietuvoje sudaro vos 0,3% BVP, kai ES vidurkis siekia apie 1,6%. Estijoje, pavyzdžiui, taikomas žemės mokestis, o Latvijoje – visuotinis NT mokestis su tam tikromis lengvatomis.
Kritika ir nuogąstavimai
Tačiau šis pasiūlymas sulaukia ir nemažai kritikos. Skeptikai teigia, kad NT mokestis gali tapti papildoma finansine našta gyventojams, ypač tiems, kurie turi mažesnes pajamas. Be to, yra nuogąstavimų, kad mokestis gali neigiamai paveikti nekilnojamojo turto rinką, sumažinti investicijas ir stabdyti ekonomikos augimą.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai pabrėžia, kad naujas mokestis galėtų sukelti NT kainų augimą, nes vystytojai tiesiog įtrauktų papildomas išlaidas į galutinę kainą. Tai ypač aktualu dabartinėmis sąlygomis, kai būsto įperkamumas jau yra rimta problema daugeliui šeimų.
Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma lietuvių savo būstą įsigijo imdami paskolas, kurias vis dar moka. NT mokestis jiems būtų dviguba našta – ir paskolos įmokos, ir naujas mokestis.
Tarptautinė patirtis
Vertėtų pažvelgti į kitų šalių patirtį. Pavyzdžiui, Lenkijoje NT mokestis priklauso nuo turto ploto, o ne nuo jo vertės, ir yra gana žemas. Danijoje taikomas progresinis NT mokestis, kuris priklauso nuo turto vertės, bet yra numatytos lengvatos pirmajam būstui. Vokietijoje mokestis skaičiuojamas pagal sudėtingą formulę, kuri įvertina tiek turto vertę, tiek jo paskirtį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2022 m. rekomendavo Lietuvai įvesti platesnį NT mokestį, tačiau pabrėžė, kad jis turėtų būti įgyvendinamas palaipsniui ir su tinkamomis lengvatomis mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
Svarstomi modeliai
Valdžia šiuo metu svarsto įvairius NT mokesčio modelius, siekdama rasti optimalų sprendimą, kuris būtų socialiai teisingas ir ekonomiškai pagrįstas. Vienas iš svarstomų variantų yra progresinis mokestis, kuris būtų taikomas tik brangesniam turtui, taip apsaugant mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.
Konkrečiai, svarstoma nustatyti neapmokestinamą vertę iki 150-200 tūkst. eurų vienam asmeniui, o virš šios ribos taikyti progresinį tarifą nuo 0,1% iki 1%. Taip pat diskutuojama apie papildomas lengvatas pensininkams, neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas yra užsiminęs, kad naujas NT mokestis galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2025 metais, suteikiant gyventojams pakankamai laiko prisitaikyti prie pokyčių.
Tarp kūjo ir priekalo: kas laukia Lietuvos NT rinkos?
Galutinis sprendimas dėl NT mokesčio dar nėra priimtas, tačiau diskusijos šiuo klausimu tęsiasi. Valdžia siekia rasti balansą tarp biudžeto pajamų didinimo ir socialinio teisingumo užtikrinimo, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu bus pateikti konkretūs pasiūlymai ir sprendimai.
Akivaizdu, kad NT mokesčio reforma yra neišvengiama, tačiau jos sėkmė priklausys nuo sugebėjimo suderinti skirtingus interesus. Jei mokestis bus įvestas apgalvotai, su tinkamomis lengvatomis ir pereinamuoju laikotarpiu, jis gali tapti efektyviu įrankiu mažinant turtinę nelygybę. Tačiau netinkamai įgyvendintas, jis gali sukelti neigiamų pasekmių būsto rinkai ir paprastų gyventojų finansinei gerovei. Galiausiai, sprendimas dėl NT mokesčio taps lakmuso popierėliu, parodančiu, ar Lietuva sugeba vykdyti ekonomines reformas, kurios būtų ne tik fiskaliai naudingos, bet ir socialiai priimtinos.