Lietuvos etikos sargai pasmerkė Austrijos politiko įžeidžiančius komentarus apie Zelenskį
Lietuvos etikos sargai sureagavo į Austrijos politiko pasisakymą, kuriame jis Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino „psichopatu”. Šis komentaras sukėlė didelį pasipiktinimą ir buvo laikomas neetišku bei netinkamu. Lietuvos etikos komisija pabrėžė, kad tokie pasisakymai yra nepriimtini ir kenkia tarptautiniams santykiams bei diplomatijai. Jie ragina politikus laikytis pagarbos ir atsakomybės principų, ypač kalbant apie kitų šalių lyderius.
Incidento detalės ir kontekstas
Kaip paaiškėjo, kontroversiškus komentarus išsakė Austrijos Laisvės partijos (FPÖ) politikas Herbertas Kicklas partijos renginyje Vienoje praėjusią savaitę. Kicklas, kurio partija yra žinoma dėl prorusiškų pozicijų, ne tik pavadino Zelenskį „psichopatu”, bet ir apkaltino jį „vedant savo šalį į pražūtį” bei „išnaudojant Vakarų paramą”.
Šie komentarai pasirodė ypač jautriu momentu, kai Ukraina toliau kovoja su Rusijos invazija, prasidėjusia 2022 m. vasario mėnesį. Per šį laikotarpį Zelenskis tapo tarptautiniu simboliu ukrainiečių pasipriešinimo ir atsparumo.
Lietuvos reakcija ir tarptautinis atgarsis
Lietuvos etikos komisijos pirmininkas pabrėžė: „Tokia retorika yra visiškai nepriimtina demokratinėje Europoje. Ji atspindi ne tik pagarbos stoką, bet ir galimai tarnauja dezinformacijos tikslams.”
Į incidentą sureagavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kuri socialiniuose tinkluose pasmerkė šiuos komentarus kaip „neatsakingus ir kenkiančius ES vienybei kritišku momentu”.
Austrijos ambasadoriui Lietuvoje buvo įteikta nota, kurioje išreikštas susirūpinimas dėl tokių pasisakymų ir jų galimo poveikio Europos solidarumui su Ukraina.
Tarptautinėje arenoje incidentas taip pat neliko nepastebėtas. Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad tokie pasisakymai prieštarauja ES vertybėms ir principams. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareikalavo oficialaus Austrijos vyriausybės atsiribojimo nuo šių komentarų.
Politinės etikos iššūkiai karo akivaizdoje
Šis atvejis išryškina sudėtingą politinės retorikos problematiką Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Europos šalyse vis dažniau pastebima takoskyra tarp proukrainietiškų ir prorusiškų politinių jėgų.
Politologas dr. Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto pažymi: „Matome, kaip kai kurios politinės jėgos Europoje bando išnaudoti karo nuovargį ir energetikos krizę savo politiniams tikslams. Tačiau peržengti etikos ribas, asmeniškai užsipuolant karo ištiktos šalies lyderį, yra nepriimtina bet kokiomis aplinkybėmis.”
Žodžiai kaip ginklai: retorika geopolitinių įtampų laikais
Šis incidentas atkreipė dėmesį į būtinybę laikytis etikos standartų viešojoje erdvėje ir politikoje. Ypač dabar, kai informacinis karas vyksta lygiagrečiai su fiziniu konfliktu, žodžiai įgauna ypatingą svorį.
Politinė retorika gali tapti galingų jėgų įrankiu – ji gali stiprinti solidarumą arba gilinti susiskaldymą. Austrijos politiko atvejis primena, kad demokratinėse visuomenėse žodžio laisvė neatsiejama nuo atsakomybės. Kai pasaulis stebi istorinę kovą už Ukrainos laisvę ir suverenitetą, politikų pasisakymai neišvengiamai tampa istorijos dalimi – arba kaip paramos, arba kaip abejingumo liudijimai. Lietuvos pozicija šiame kontekste išlieka aiški – pagarba tarptautinei teisei ir solidarumas su agresijos aukomis negali būti aukojami politinių žaidimų vardan.