Buvęs Seimo narys V. Gapšys siekia anksčiau išeiti į laisvę
Vytautas Gapšys, buvęs Seimo narys ir Darbo partijos veikėjas, siekia anksčiau išeiti į laisvę. Jis buvo nuteistas už korupciją ir šiuo metu atlieka bausmę. Gapšys pateikė prašymą teismui dėl lygtinio paleidimo, argumentuodamas, kad jau atliko didžiąją dalį bausmės ir yra pasirengęs integruotis į visuomenę.
Jo advokatai teigia, kad Gapšys elgėsi pavyzdingai kalėjime, dalyvavo įvairiose programose ir nekelia grėsmės visuomenei. Teismas dar turi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Šis atvejis sulaukė visuomenės dėmesio, nes Gapšys yra žinomas politikas, o jo byla buvo viena iš labiausiai aptarinėjamų korupcijos bylų Lietuvoje.
Korupcijos bylos detalės
Vytautas Gapšys 2016 metais buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėto atlygio priėmimo politinės partijos naudai. Vilniaus apygardos teismas jį nuteisė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė buvo paskirta po ilgo teisminio proceso, kurio metu buvo nagrinėjama, kaip Darbo partijos finansai buvo tvarkomi 2004-2006 metais.
Bylos duomenimis, Gapšys kartu su kitais Darbo partijos nariais, įskaitant partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, buvo įsitraukęs į „juodosios buhalterijos” sistemą, kur partijos išlaidos ir pajamos buvo apskaitomos dviejose skirtingose sistemose. Tyrimo metu nustatyta, kad partija nuslėpė apie 7 milijonus litų (maždaug 2 milijonus eurų) pajamų ir išlaidų.
Kalėjimo patirtis ir elgesys
Pasak Gapšio advokatų, buvęs politikas kalėjime elgėsi nepriekaištingai. Jis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įsitraukė į įkalinimo įstaigos bendruomenės veiklą ir padėjo kitiems kaliniams.
„Mano klientas parodė tikrą norą pasikeisti ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus,” – teigė vienas iš Gapšio advokatų. „Jis jau atliko daugiau nei du trečdalius skirtos bausmės, o tai yra minimalus laikas, po kurio pagal Lietuvos įstatymus galima kreiptis dėl lygtinio paleidimo.”
Įkalinimo įstaigos administracijos atstovai taip pat pateikė teigiamas charakteristikas, nurodydami, kad Gapšys neturėjo drausminių nuobaudų ir aktyviai bendradarbiavo su pataisos įstaigos darbuotojais.
Visuomenės reakcija
Žinia apie Gapšio siekį anksčiau išeiti į laisvę sulaukė nevienareikšmių reakcijų. Dalis visuomenės mano, kad politikai turėtų būti vertinami griežčiau nei eiliniai piliečiai, ypač korupcijos bylose. Tuo tarpu kiti palaiko nuostatą, kad teisinė sistema turėtų vienodai traktuoti visus nuteistuosius, nepriklausomai nuo jų statuso ar praeities.
Politologas Tomas Janeliūnas komentavo situaciją: „Lietuvoje turime dvejopą problemą – iš vienos pusės, korupcijos bylos dažnai tęsiasi pernelyg ilgai, o iš kitos pusės, visuomenėje išlieka nepasitikėjimas, kad aukšto rango politikai sulaukia tinkamo teisingumo.”
Kas toliau?
Vilniaus apygardos teismas artimiausiu metu turėtų svarstyti Gapšio prašymą dėl lygtinio paleidimo. Jei prašymas būtų patenkintas, buvęs Seimo narys būtų paleistas į laisvę, tačiau jam būtų taikomi tam tikri apribojimai ir priežiūra.
Teisininkai pabrėžia, kad sprendimas dėl lygtinio paleidimo priklauso nuo kelių veiksnių: atliktos bausmės dalies, elgesio įkalinimo įstaigoje, nusikaltimo pobūdžio ir recidyvo rizikos. Lietuvos įstatymai numato, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jei jis atliko ne mažiau kaip pusę arba du trečdalius bausmės (priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo).
Politinės karjeros šešėlyje
Vytautas Gapšys buvo vienas ryškiausių Darbo partijos veidų. Jis į politiką atėjo būdamas vos 26-erių ir greitai tapo vienu iš partijos lyderių. 2012-2016 metais jis ėjo Seimo vicepirmininko pareigas, buvo laikomas Viktoro Uspaskicho dešiniąja ranka.
Nepaisant teisinio proceso, Gapšys išlaikė nemažą populiarumą tarp rinkėjų. Tačiau po galutinio nuosprendžio jo politinė karjera nutrūko. Pagal Lietuvos įstatymus, asmuo, turintis neišnykusį teistumą, negali būti renkamas į Seimą.
Pamokos iš praeities klaidų
Gapšio byla tapo savotišku Lietuvos politinės sistemos brendimo simboliu. Per pastaruosius dešimtmečius šalis nuėjo ilgą kelią kovodama su korupcija ir stiprindama savo demokratines institucijas. Tačiau šis ir kiti panašūs atvejai rodo, kad dar liko daug darbo.
Korupcijos prevencijos ekspertai pabrėžia, kad svarbu ne tik bausti nusikaltusius politikus, bet ir kurti skaidresnę politinę kultūrą. Partijų finansavimo reforma, priimta po Darbo partijos „juodosios buhalterijos” bylos, buvo vienas iš žingsnių šia kryptimi.
Vytauto Gapšio istorija primena, kad net ir aukštus postus užimantys asmenys nėra apsaugoti nuo teisingumo. Tuo pačiu ji kelia klausimą, ar mūsų visuomenė pasirengusi suteikti antrą šansą tiems, kurie suklydo, bet atliko bausmę. Ar politikas, patyręs nuopuolį ir susidūręs su teisingumo sistema, gali grįžti į visuomeninį gyvenimą? Atsakymas į šį klausimą priklausys ne tik nuo teismo sprendimo dėl lygtinio paleidimo, bet ir nuo visuomenės gebėjimo suderinti teisingumą su atleidimo galimybe.