Kai 2024 metų pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie vadovybės pasikeitimus ginkluotosiose pajėgose, daugelis stebėtojų suprato – tai ne tik personalo rotacija. Generolo Oleksandro Syrskio paskyrimas vyriausiuoju pajėgų vadu vietoj Valerijaus Zalužnio reiškė naują etapą ilgai trunkančiame kare su Rusija. Šis sprendimas sulaukė įvairių vertinimų tiek Ukrainoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje, tačiau viena aišku – naujas vadas perėmė vadovavimą ypač sudėtingu momentu.
Kas yra generolas Syrskis ir kodėl jis?
Oleksandras Syrskis – ne naujokas Ukrainos kariuomenėje. Gimęs 1965 metais Vladimire, Rusijoje, jis savo karjerą pradėjo dar sovietinėje armijoje. Baigęs Maskvos aukštąją bendrųjų ginkluotųjų pajėgų vadų mokyklą, vėliau jis pasirinko tarnauti nepriklausomoje Ukrainoje. Šis sprendimas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, atrodo simboliškas – žmogus, gimęs Rusijoje, dabar vadovauja Ukrainos pajėgoms kovoje prieš Kremliaus agresiją.
Syrskis išgarsėjo 2022 metų kovo mėnesį, kai jo vadovaujamos pajėgos sėkmingai gynė Kijevą nuo Rusijos puolimo. Tai buvo vienas lemtingiausių karo momentų – jei sostinė būtų kritusi, konflikto eiga galėjo būti visiškai kitokia. Vėliau jis vadovavo sėkmingai Charkivo srities kontrpuolimo operacijai rudenį, kai Ukrainos pajėgos atsiėmė didelius plotus okupuotos teritorijos. Šie pasiekimai padarė jį vieną žinomiausių Ukrainos karinių vadų.
Tačiau kartu su pergalėmis atėjo ir kritika. Kai kurie kariai ir analitikai kaltino Syrskį pernelyg dideliais nuostoliais, ypač kovose už Bachmutu ir Soledarą. Jo vadovavimo stilius apibūdinamas kaip griežtas, kartais net negailestingas, orientuotas į rezultatą nepaisant kainų. Šie prieštaringi vertinimai rodo sudėtingą realybę – moderniame kare pergalės dažnai ateina su skaudžiomis aukomis.
Vadovybės kaita: būtinybė ar politika?
Zalužnio atstatydinimas nebuvo netikėtas tiems, kurie atidžiai sekė Ukrainos vidaus politiką. Jau mėnesius sklido gandai apie įtampą tarp prezidento administracijos ir vyriausiojo vado. Zalužnis buvo tapęs ne tik kariniu, bet ir politiniu simboliu – jo populiarumas visuomenėje kai kuriais momentais netgi pranoko prezidento reitingus. Tai natūraliai kėlė nerimą prezidentūroje.
Oficiali versija – poreikis atnaujinti vadovavimo strategijas, įnešti naujų idėjų į karo vedimą. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai reikia vadų, kurie gali prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų fronte, efektyviau naudoti technologijas ir naujoves. Syrskis, pagal šią logiką, yra tas žmogus, kuris gali įgyvendinti šiuos pokyčius.
Tačiau skeptikai mato kitą pusę. Jie teigia, kad vadovybės kaita karo metu visada rizikinga – trukdomas komandų darbas, keičiasi strategijos, gali kilti painiavos grandyse. Kai kurie ekspertai įspėjo, kad toks žingsnis gali būti dovana Rusijai, kuri tikrai stengsis išnaudoti bet kokį Ukrainos silpnumą. Nepriklausomai nuo motyvų, realybė tokia – Syrskis dabar turi įrodyti, kad šis sprendimas buvo teisingas.
Situacija fronte: ką paveldėjo naujas vadas
Perėmęs vadovavimą, Syrskis susidūrė su sudėtinga padėtimi. Ukrainos pajėgos, po sėkmingos 2022 metų rudens kontrpuolimo, 2023 metais susidūrė su dideliais sunkumais. Vasaros puolimas, į kurį buvo dedamos didelės viltys, nedavė lauktų rezultatų. Rusijos gynybos linijos, ypač Zaporižės srityje, pasirodė esančios daug stipresnės nei tikėtasi.
Rytiniame fronte situacija ypač įtempta. Rusijos pajėgos, nors ir patirdamos milžiniškus nuostolius, toliau spaudžia ties Avdijivka, Kupiansku ir kitomis kryptimis. Jie naudoja savo pagrindinį pranašumą – žmonių ir amunicijos kiekį, bandydami išsekinti Ukrainos gynybą. Tai klasikinė Rusijos karo strategija, kuri istorijoje ne kartą davė rezultatų.
Ypatingas galvos skausmas – amunicijos trūkumas. Dėl užsitęsusių derybų dėl pagalbos paketo JAV Kongrese, taip pat dėl Europos šalių nepakankamo gamybos pajėgumo, Ukrainos pajėgos turi taupyti sviedinius. Kai kuriose fronto dalyse santykis yra 1:10 ar net blogesnis Rusijos naudai. Tokiomis sąlygomis net genialiausia strategija nepadės, jei trūksta elementarių kovos priemonių.
Syrskio strategija: ką jis keičia?
Naujasis vadas iš karto pradėjo įgyvendinti tam tikrus pokyčius. Vienas pagrindinių akcentų – technologijų ir dronų naudojimas. Syrskis aktyviai skatina bepiločių aparatų gamybą ir panaudojimą, suprasdamas, kad tai viena sričių, kur Ukraina gali konkuruoti su Rusija nepaisant mažesnių resursų. Dronai tapo moderniojo karo simboliu, ir Ukraina šioje srityje demonstruoja didelę inovacijų galią.
Antra svarbi kryptis – įtvirtinimų stiprinimas. Po sunkios patirties 2023 metų vasarą, kai puolančios pajėgos patyrė didelių nuostolių dėl gerai paruoštų Rusijos gynybos linijų, Syrskis supranta gynybos svarbą. Jis aktyviai skatina kurti gilumines gynybos sistemas, kurios leistų išlaikyti pozicijas net ir esant dideliam priešo spaudimui.
Trečias aspektas – personalo valdymas ir rotacija. Viena didžiausių problemų Ukrainos pajėgose – nuovargis. Kariai kovoja jau daugiau nei du metus, daugelis jų beveik be pertraukų. Syrskis bando įdiegti efektyvesnę rotacijos sistemą, nors tai sudėtinga, atsižvelgiant į bendrą žmogiškųjų išteklių trūkumą. Mobilizacija – jautri tema Ukrainos visuomenėje, tačiau be jos karo tęsimas neįmanomas.
Kritika ir kontroversiškos situacijos
Ne visi Ukrainoje džiaugiasi Syrskio paskyrimo. Socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai kritinių komentarų iš karių, kurie tarnavo jo vadovavimo metu. Pagrindiniai kaltinimai – pernelyg dideli nuostoliai, nepakankamas dėmesys karių gerovei, per daug rizikingos operacijos. Ypač daug kritikos sulaukė jo sprendimai kovose už Bachmutu, kur Ukrainos pajėgos ilgai laikėsi mieste, nors kai kurie ekspertai manė, kad būtų buvę protingiau atsitraukti anksčiau.
Yra ir kitokių priekaištų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Syrskis pernelyg centralizuoja valdymą, nepakankamai pasitiki vietiniais vadais, nori viską kontroliuoti asmeniškai. Moderniame kare, kur situacija keičiasi akimirksniu, toks vadovavimo stilius gali būti problema – reikia suteikti daugiau autonomijos žemesnio lygio vadams, kad jie galėtų greitai reaguoti į situacijos pokyčius.
Tačiau yra ir gynėjų. Jie teigia, kad kare be nuostolių neįmanoma, o Syrskio vadovaujamos operacijos, nepaisant kainų, pasiekė strateginių tikslų. Kijevo gynybai, Charkivo išvadavimui reikėjo ne tik drąsos, bet ir profesionalaus planavimo, gebėjimo koordinuoti didelius pajėgų dalinius. Šie pasiekimai negali būti ignoruojami vertinant jo kompetenciją.
Tarptautinis kontekstas ir sąjungininkų lūkesčiai
Vakarų šalys atidžiai stebi situaciją Ukrainoje. Nuo to, kaip sėkmingai Syrskis vadovaus pajėgoms, priklausys ne tik karinė padėtis fronte, bet ir politiniai sprendimai dėl tolesnės paramos. JAV, Europos šalys nori matyti, kad jų teikiama pagalba naudojama efektyviai, kad yra aiški strategija, kaip pasiekti pergalę arba bent jau stabilizuoti situaciją.
Vienas iššūkių – koordinacija su NATO šalimis. Ukrainos pajėgos vis labiau integruojasi su Vakarų karinėmis struktūromis, naudoja NATO standartus, ginkluotę, taktiką. Syrskiui reikia ne tik vadovauti kovoms, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su sąjungininkais, dalyvauti susitikimuose, derinti strategijas. Tai reikalauja ne tik karinių, bet ir diplomatinių įgūdžių.
Kitas aspektas – viešoji diplomatija. Zalužnis buvo tapęs tarptautiniu veidu Ukrainos pasipriešinimo – jo interviu, straipsniai Vakarų žiniasklaidoje formavo nuomonę apie karą. Syrskiui reikės užpildyti šią nišą, nors jo stilius gerokai skiriasi – jis mažiau kalbantis, labiau orientuotas į veiksmą. Ar tai bus pranašumas, ar trūkumas, paaiškės ateityje.
Ką reiškia pavasario kampanija ir tolimesni planai
Artėjant 2024 metų pavasariui, abi pusės ruošiasi intensyviems veiksmams. Rusija, kaip visuomet, bando pasinaudoti savo skaitliniu pranašumu, planuoja didelius puolimus keliose kryptyse. Jų tikslas – užimti visą Donecko sritį, prasiveržti Zaporižės kryptimi, galbūt bandyti naujus puolimus šiaurėje. Syrskiui reikės ne tik atremti šiuos puolimus, bet ir surasti galimybes savo iniciatyvoms.
Ukrainos strategija greičiausiai bus labiau gynybinė nei 2023 metais. Pamokos išmoktos – puolimas be pakankamos paramos, amunicijos, oro pranašumo baigiasi dideliais nuostoliais ir menkais rezultatais. Geriau sutelkti jėgas gynybai, išsekinti priešą, laukti, kol susiklostys palankesnės sąlygos kontrpuolimui. Tai galbūt ne tokia įkvepianti strategija, bet realistiška dabartinėmis aplinkybėmis.
Svarbus elementas – tolimojo nuotolio ginklai. Ukraina aktyviai naudoja dronus atakoms į Rusijos teritoriją, taikydama naftos perdirbimo įmones, karines bazes, logistikos centrus. Syrskis palaiko šią strategiją, suprasdamas, kad karas turi būti perkeltas į priešo teritoriją. Tai ne tik kenkia Rusijos karo mašinai, bet ir daro psichologinį poveikį – rusai turi pajusti karo pasekmes, o ne tik žiūrėti propagandinius reportažus televizijoje.
Kas laukia Ukrainos pajėgų ir jų naujojo vado
Ateinantys mėnesiai bus lemiami. Syrskiui reikės įrodyti, kad jis gali ne tik laimėti atskiras mūšius, bet ir vadovauti ilgalaikei kampanijai. Karo realybė tokia, kad greitos pergalės nebėra – tai tapo išsekimo karu, kur laimi tas, kas gali ilgiau išlaikyti intensyvumą, kas geriau valdo išteklius, kas išlaiko karių moralę ir visuomenės paramą.
Vienas didžiausių iššūkių – išlaikyti pusiausvyrą tarp gynybos ir puolimo. Ukraina negali tiesiog sėdėti apkasuose – tai leistų Rusijai konsoliduoti pozicijas, stiprinti gynybą, galbūt net laimėti laiko. Tačiau ir neapgalvoti puolimai, kaip parodė patirtis, baigiasi nesėkmingai. Reikia surasti tas vietas, kur galima daryti spaudimą, kur priešas silpnas, kur galima pasiekti rezultatų priimtina kaina.
Technologijos ir inovacijos bus kitas svarbus faktorius. Ukraina jau parodė įspūdingus rezultatus dronų srityje – ir oro, ir jūrų. Syrskis turi toliau skatinti šias iniciatyvas, investuoti į naujas technologijas, eksperimentuoti. Karas Ukrainoje daugeliu atžvilgių yra laboratorija, kur išbandomos ateities karo priemonės. Kas geriau išmoks iš šių pamokų, tas turės pranašumą.
Galiausiai, žmogiškasis faktorius lieka svarbiausias. Kariai, kurie kovoja apkasuose, kurie kasdien rizikuoja gyvybėmis – jie yra tikroji Ukrainos jėga. Syrskiui reikės užtikrinti, kad jie jaustų paramą, kad būtų tinkamai aprūpinti, kad jų auka nebūtų veltui. Tai ne tik logistikos klausimas – tai lyderystės, empatijos, gebėjimo įkvėpti žmones sunkiausiomis akimirkomis klausimas. Ar Syrskis turi šias savybes, ar jis gali būti ne tik griežtu strategu, bet ir lyderiu, kuris veda žmones į pergalę – tai paaiškės artimiausiu metu. Viena aišku – Ukrainos ateitis daug priklauso nuo to, kaip jis susidoros su šiais iššūkiais, ir visa šalis, kartu su sąjungininkais, stebi kiekvieną jo žingsnį su viltimi ir nerimu.