Individualių skundų Konstituciniam Teismui kokybė gerėja
Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas (KT) Lietuvoje gavo mažiau individualių skundų, tačiau jų kokybė buvo geresnė, teigia KT pirmininkė Danutė Jočienė. Ji pabrėžė, kad nors skundų skaičius sumažėjo, padidėjo jų argumentacijos lygis ir teisinis pagrįstumas. Tai rodo, kad žmonės vis geriau supranta, kaip tinkamai pateikti skundus ir kokie yra jų reikalavimai.
Goda taip pat pažymėjo, kad KT nuolat stengiasi gerinti savo veiklos efektyvumą ir užtikrinti, kad visi pateikti skundai būtų nagrinėjami laiku ir kokybiškai. Ji pabrėžė, kad svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė, todėl KT siekia, kad kiekvienas skundas būtų išnagrinėtas kuo išsamiau ir objektyviau.
Statistika liudija pokyčius
Remiantis Konstitucinio Teismo 2023 m. veiklos ataskaita, pernai teismas gavo 213 individualių konstitucinių skundų, kai 2022 metais šis skaičius siekė 289. Nors skaičius sumažėjo 26%, tačiau priimtų nagrinėti skundų procentas išaugo nuo 3,8% iki 5,6%. Tai aiškiai patvirtina KT pirmininkės teiginius apie gerėjančią skundų kokybę.
KT duomenimis, dažniausiai piliečiai skundžiasi dėl nuosavybės teisių apsaugos, teisės į teisingą teismą ir socialinių teisių užtikrinimo. Pastaraisiais metais išaugo skundų, susijusių su aplinkos apsauga ir duomenų privatumo klausimais, skaičius.
Be to, KT pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau žmonių renkasi naudotis teisinėmis konsultacijomis prieš pateikdami skundus, kas taip pat prisideda prie jų kokybės gerinimo. Tai rodo, kad visuomenė tampa vis labiau teisiškai išprususi ir geba geriau ginti savo teises.
Teisinio švietimo vaidmuo
Lietuvos advokatūros duomenimis, 2023 m. nemokamų teisinių konsultacijų, susijusių su konstitucinėmis teisėmis, skaičius išaugo 17% lyginant su ankstesniais metais. Teisės klinikose, veikiančiose prie universitetų, taip pat pastebimas didesnis susidomėjimas konstitucinės teisės klausimais.
„Matome, kad žmonės pradeda geriau suprasti, jog Konstitucinis Teismas nėra dar viena apeliacinė instancija, o specifinė institucija, nagrinėjanti teisės aktų atitikimą Konstitucijai,” – komentuoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Vaidutė Janulevičienė.
Konstituciniam Teismui taip pat padeda ir jo paties vykdomos švietėjiškos iniciatyvos – organizuojami seminarai teisininkams, teisėjams ir prokuratūros atstovams, rengiamos atvirų durų dienos visuomenei, leidžiami metodiniai leidiniai.
Teisingumo kompasas: žvilgsnis į ateitį
Galiausiai, KT pirmininkė išreiškė viltį, kad ir toliau bus siekiama gerinti teisinės sistemos veikimą Lietuvoje, kad kiekvienas pilietis galėtų pasitikėti teisingumo sistema ir jaustis saugus.
Šie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją Europos konstitucinės teisės erdvėje, kur individualaus skundo institutas tampa vis svarbesniu demokratijos ir teisinės valstybės užtikrinimo instrumentu. Lietuva, įvedusi individualaus konstitucinio skundo institutą tik 2019 metais, sparčiai vejasi ilgametes konstitucines tradicijas turinčias valstybes. Gerėjanti skundų kokybė – tai ne tik statistinis rodiklis, bet ir brandžios pilietinės visuomenės ženklas, liudijantis, kad konstitucinės vertybės pamažu įsišaknija kasdienėje žmonių sąmonėje. Tai teikia vilties, kad ateityje Konstitucija taps ne tik formaliu dokumentu, bet ir gyvu, kasdien veikiančiu teisinės kultūros pamatu.