Vokietis, sulaikytas Lietuvoje, vėl bando ištrūkti už milijoninį užstatą
Vokietijos pilietis, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje, vėl siekia išeiti į laisvę už 1 milijono eurų užstatą. Šis asmuo jau anksčiau bandė pasinaudoti tokia galimybe, tačiau teismas jo prašymą atmetė. Dabar jis vėl kreipėsi į teismą, tikėdamasis, kad šį kartą sprendimas bus palankesnis. Jo advokatai teigia, kad užstatas yra pakankamai didelis, kad užtikrintų, jog jis nepabėgs ir laikysis visų teismo nustatytų sąlygų. Teismas dar turi priimti sprendimą dėl šio prašymo.
Bylos aplinkybės
Kaip paaiškėjo iš teismo dokumentų, sulaikytasis yra Hans Mueller, 47 metų Vokietijos pilietis, kuris Lietuvoje buvo sulaikytas 2023 m. gruodžio mėnesį. Jis kaltinamas stambaus masto sukčiavimu ir pinigų plovimu, susijusiu su kriptovaliutų prekyba. Įtariama, kad Mueller kartu su bendrais organizavo apgaulingą investavimo schemą, per kurią iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių investuotojų buvo išviliota daugiau nei 8 milijonai eurų.
Prokurorai teigia, kad Mueller vadovavo grupuotei, kuri veikė per fiktyvią investicinę platformą „Baltic Crypto Invest”, žadėdama investuotojams neįtikėtinai dideles grąžas. Platformos veikla buvo sustabdyta 2023 m. lapkritį po to, kai Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo tyrimą dėl įtartinų finansinių operacijų.
Ankstesnis teismo sprendimas
Pirmąjį prašymą dėl užstato Mueller pateikė šių metų sausio mėnesį. Vilniaus apygardos teismas tuomet atmetė prašymą, argumentuodamas, kad yra didelė pabėgimo rizika, nes įtariamasis neturi jokių ryšių su Lietuva, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Mueller turi dvigubą Vokietijos ir Šveicarijos pilietybę, kas dar labiau padidina pabėgimo riziką.
„Nors siūlomas užstatas yra reikšmingas, tačiau atsižvelgiant į įtariamų nusikaltimų mastą ir galimą žalą, kuri siekia milijonus eurų, teismas nemato pagrindo tenkinti prašymą,” – rašoma ankstesniame teismo sprendime.
Naujas bandymas ir gynybos argumentai
Dabar Mueller advokatai pateikė naują prašymą, kuriame siūlo ne tik 1 milijono eurų užstatą, bet ir papildomas garantijas. Tarp jų – elektroninis stebėjimas, kasdienė registracija policijos nuovadoje ir pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos teritorijos.
Mueller advokatas Tomas Vytautas (pavardė pakeista) teigia: „Mano klientas yra pasiruošęs bendradarbiauti su teisėsauga ir įrodyti savo nekaltumą teisėtomis priemonėmis. Jis supranta situacijos rimtumą ir neketina vengti teisingumo. Siūlomas užstatas yra vienas didžiausių Lietuvos teismų praktikoje, o tai rodo mūsų rimtą požiūrį į teismo nustatytas sąlygas.”
Advokatai taip pat pabrėžia, kad Mueller turi sveikatos problemų, kurioms reikalinga speciali priežiūra, kurią sunku užtikrinti įkalinimo įstaigoje.
Tarp teisingumo ir žmogaus teisių
Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes ji susijusi su rimtais kaltinimais, kurie gali turėti reikšmingų pasekmių tiek pačiam kaltinamajam, tiek ir Lietuvos teisinei sistemai. Ji taip pat kelia svarbius klausimus apie balansą tarp įtariamųjų teisių ir visuomenės saugumo užtikrinimo.
Lietuvos teisininkai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio užstatai Lietuvoje yra reti. Teisės profesorius Vytautas Nekrošius komentavo: „Milijono eurų užstatas Lietuvos kontekste yra išskirtinis atvejis. Teismui teks įvertinti, ar ši suma kartu su papildomomis priemonėmis gali efektyviai užkirsti kelią pabėgimo rizikai.”
Tuo tarpu nukentėjusieji, praradę pinigus tariamoje investavimo schemoje, išreiškia nerimą dėl galimybės įtariamajam išeiti į laisvę. Vienas iš nukentėjusiųjų, panoręs likti anonimu, sakė: „Jei jis išeis į laisvę, nėra jokių garantijų, kad jis neišvyks iš šalies. Milijonas eurų jam gali būti nedidelė suma, palyginti su tuo, kiek buvo išviliota iš žmonių.”
Teisingumo svarstyklėse
Mueller byla atskleidžia sudėtingą pusiausvyrą tarp kaltinamojo teisių ir teisingumo vykdymo. Nors kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą procesą ir nekaltumo prezumpciją, tačiau kartu teismai privalo užtikrinti, kad įtariamieji stotų prieš teisingumą. Ypač tokiose jautriose bylose, kur kalbama apie didelio masto finansinius nusikaltimus, sprendimai dėl kardomųjų priemonių tampa itin svarbūs.
Teismo sprendimas dėl naujo prašymo turėtų būti priimtas artimiausiu metu. Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis verdiktas, ši byla jau tapo reikšmingu precedentu Lietuvos teisinėje praktikoje, verčiančiu diskutuoti apie kardomųjų priemonių proporcingumą ir efektyvumą kovoje su tarptautiniu finansiniu nusikalstamumu.