Smulkūs grioveliai monetos krašte atsirado ne dėl grožio, o kaip apsauga nuo sukčių. Kai apyvartoje buvo aukso ir sidabro monetų, sukčiai nuo jų pakraščių nugremždavo dalį tauriojo metalo, o sumažintus pinigus vėl paleisdavo kaip tikrus. Rantuotas kraštas ir ant jo iškalti užrašai leido tokį sukčiavimą pastebėti, nes nugremžus metalo žymėjimas būdavo sugadinamas.
Mokėdami monetomis, paprastai matome tik nominalą, spalvą ar dydį. Šoninis kraštas sulaukia mažiau dėmesio, nors ir jis sukurtas apgalvotai. Vienų monetų kraštas lygus, kitų išvagotas grioveliais, ant dar kitų galima perskaityti užrašą. Šie skirtumai byloja ir apie seną kovą su sukčiavimu, ir apie šiandienį poreikį pinigus lengvai atpažinti.
Kaip sukčiai pelnydavosi iš svetimų monetų?
Kai monetose būdavo vertingo metalo, dalį jo buvo galima pasisavinti negaminant naujo pinigo. Nuo krašto pašalindavo nedidelį kiekį aukso ar sidabro, o palengvėjusią monetą atiduodavo kitam žmogui kaip mokėjimą. Nuopjovos likdavo sukčiui. Angliškai toks apkarpymas vadinamas „clipping“.
Monetos atvaizdas ir nominalas galėjo likti atpažįstami, nors dalies metalo jau trūkdavo. Dėl to ši praktika tapo rimta problema ir kalykloms, ir žmonėms, kurie naudojosi pinigais. LBMA publikacijoje, kurioje aptariama Karališkosios monetų kalyklos istorija, krašto žymėjimas minimas kaip viena priemonių, padėjusių su tokiu sukčiavimu kovoti.
Kodėl apkarpytos monetos kenkė visai apyvartai?
Nuostolį patirdavo kitas apkarpytos monetos savininkas: rankose jis turėdavo mažiau sidabro, nei turėjo būti tokiame pinige. Problemai plintant, vis sunkiau buvo pasitikėti apyvartoje esančių monetų būkle. Tai buvo daug daugiau nei pavienis nesąžiningo pirkėjo triukas.
Anglijos 1696 metų monetų įstatyme tiesiogiai kalbama apie žalą, kurią karalystei darė monetų klastojimas, apkarpymas ir kitoks neteisėtas jų sumažinimas. Dokumente numatyta senąsias, rankomis kaldintas sidabrines monetas perkalti mašinomis, kad nauji pinigai būtų atsparesni tokiems pažeidimams.
Kuo padėjo rantuotas kraštas?
Sprendimo esmė buvo matomas, vientisas krašto žymėjimas. Jei monetos šone yra taisyklingi grioveliai, nuo jo nugremždus metalo, jie suplonėja, išnyksta arba tampa nelygūs. Panašiai veikia ir krašte iškaltos raidės: pažeidus paviršių, sugadinama ir dalis užrašo. Sukčiui tampa sunkiau nuslėpti, kad moneta sumažinta.
Sudėtingesnis krašto apdirbimas kartu apsunkino ir klastočių gamybą. Monetai reikėjo suteikti ne tik atpažįstamą priekinę ir galinę pusę, bet ir tinkamai atkartoti šoną. Rantavimas ir krašto užrašai tapo svarbiomis mechanizuotos monetų gamybos apsaugos priemonėmis.
Kaip pokytį paspartino monetų kalimo mašinos?
Taisyklingą, vienodą kraštą lengviau suformuoti naudojant mechanizuotą įrangą. Karališkosios monetų kalyklos muziejus nurodo, kad valdant Karoliui II nauja įranga leido gaminti storesnes, vienodesnes monetas ir įdiegti svarbius apsaugos elementus – rantavimą bei krašto užrašus.
Aukso monetas naująja įranga pradėta gaminti 1662 metais, vėliau ji pritaikyta ir sidabrinėms. Rankinis kalimas dar kurį laiką vyko greta mechanizuotos gamybos. Tai buvo laipsniškas perėjimas prie pinigų, kurių formą ir apsauginius elementus buvo galima atkartoti tiksliau, o pažeidimus – lengviau pastebėti.
Kam kraštai padeda šiandien?
Monetų kraštai išliko svarbūs ir pasikeitus pinigų gamybai. Europos Centrinis Bankas nurodo, kad skirtingas eurų monetų dydis, forma, svoris ir kraštų apdirbimas padeda jas atskirti, ypač akliesiems ir silpnaregiams. Todėl monetą galima atpažinti ne vien perskaičius skaičių.
Pirštais juntamas paviršius suteikia papildomos informacijos: vienos monetos kraštas lygus, kitos turi griovelį, trečios rantuotos vietos kaitaliojasi su lygiomis. Šiuos skirtumus lengva pastebėti palyginus kelias piniginėje esančias monetas.
| Moneta | Koks jos kraštas? |
|---|---|
| 1 ir 5 centų | Lygus. |
| 2 centų | Lygus, su aplink kraštą einančiu grioveliu. |
| 10 ir 50 centų | Su smulkiomis pasikartojančiomis įdubomis. |
| 20 centų | Lygus, su septyniomis ryškesnėmis įdubomis, formuojančiomis monetos kontūrą. |
| 1 euro | Rantuotos dalys kaitaliojasi su lygiomis. |
| 2 eurų | Smulkiai rantuotas, su užrašu. |
Šie kraštų skirtumai numatyti eurų monetų techninėse charakteristikose.
Kuo skiriasi rantelis ir pakeltas apvadas?
Žiūrint į monetą, verta atskirti šoninį kraštą nuo pakelto apvado, juosiančio priekinės ir galinės pusės piešinį. JAV monetų kalykla šias dalis aprašo atskirai. Šoninis kraštas gali būti lygus, rantuotas, su raidėmis arba dekoruotas, o pakeltas apvadas padeda saugoti monetos atvaizdą nuo dėvėjimosi. Todėl net ir lygiakraštė moneta gali turėti aiškiai juntamą apvadą abiejose pusėse.
Kitą kartą paėmus monetą į rankas, pakanka ją pasukti: mažame metaliniame diske matyti kelios skirtingos konstrukcinės detalės. Dalis jų atsirado siekiant apsaugoti pinigus nuo nusidėvėjimo, o dalis – nuo žmonių, mėginusių pasisavinti jų vertę.
