Prokuratūra prašo panaikinti Seimo nario neliečiamybę
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę. Šis žingsnis yra susijęs su tyrimu, kuriame parlamentaras įtariamas galimai padaręs nusikalstamą veiką. Prokurorė pabrėžė, kad neliečiamybės panaikinimas yra būtinas siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką tyrimą.
Nors oficialiai parlamentaro pavardė nėra skelbiama, žiniasklaidos šaltiniai nurodo, kad tyrimas gali būti susijęs su galimais korupcinio pobūdžio veiksmais. Seimo Pirmininkas Viktorija Čmilytė-Nielsen jau patvirtino gavusi prokuratūros kreipimąsi ir artimiausiu metu šis klausimas bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę.
Neliečiamybės instituto esmė
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Šis institutas įtvirtintas Konstitucijos 62 straipsnyje ir yra skirtas užtikrinti parlamentarų nepriklausomumą vykdant savo pareigas.
Tačiau neliečiamybė nėra absoliuti – Seimas gali nuspręsti ją panaikinti, jei tam yra pakankamas pagrindas. Per pastaruosius 20 metų Seimas yra panaikinęs neliečiamybę keliems parlamentarams, įskaitant Viktorą Uspaskichą (2006 m.), Henriką Žukauskąą (2015 m.) ir Petrą Gražulį (2018 m.).
Procedūra ir laukiami sprendimai
Gavęs generalinės prokurorės kreipimąsi, Seimas sudaro specialią komisiją, kuri išnagrinėja pateiktą medžiagą ir pateikia išvadą. Vėliau Seimas balsuoja dėl neliečiamybės panaikinimo. Sprendimui priimti reikalinga paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Seimas dažniausiai tenkindavo prokuratūros prašymus panaikinti parlamentarų neliečiamybę. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo panaikinta Seimo nario Petro Gražulio neliečiamybė dėl įtarimų padėjus bendrovei „Judex” išvengti maisto saugos patikrinimų.
Demokratijos išbandymai: tarp privilegijų ir atsakomybės
Šis atvejis dar kartą iškelia klausimą apie politikų atsakomybę ir teisinės neliečiamybės ribas Lietuvoje. Parlamentaro neliečiamybė – svarbi demokratijos apsaugos priemonė, tačiau kartu ji negali tapti skydu nuo teisingumo. Visuomenės pasitikėjimas politikais ir teisine sistema priklauso nuo to, kaip sugebame išlaikyti pusiausvyrą tarp privilegijų ir atsakomybės.
Neliečiamybės panaikinimo procedūra – savotiškas demokratijos brandos testas, parodantis, kad įstatymas galioja visiems, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Seimo sprendimas šiuo atveju ne tik nulems konkretaus tyrimo eigą, bet ir formuos precedentą, kaip Lietuva toliau tvarkysis su galimais politikų nusižengimais, stiprindama arba silpnindama pasitikėjimą valstybės institucijomis.