Tyrimas dėl Seimo nario Andriaus Bagdono baigtas: įrodymų nepakako
Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimas dėl Seimo nario Andriaus Bagdono galimo piktnaudžiavimo parlamentinėmis lėšomis yra baigtas. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai buvo gauta informacija apie galimą netinkamą lėšų naudojimą, tačiau prokuratūra nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Prokuratūros atstovai teigė, kad tyrimo metu buvo išanalizuoti visi gauti duomenys ir dokumentai, tačiau nebuvo rasta įrodymų, patvirtinančių, kad Bagdonas būtų pažeidęs įstatymus. Taip pat buvo apklausti liudytojai, tačiau jų parodymai nepatvirtino įtarimų.
Seimo nario pozicija
Bagdonas nuo pat pradžių neigė bet kokius kaltinimus ir teigė, kad visos lėšos buvo naudojamos teisėtai ir pagal paskirtį. Jis taip pat pabrėžė, kad visada laikėsi įstatymų ir etikos normų.
„Visada dirbau sąžiningai ir skaidriai. Parlamentinės lėšos buvo naudojamos tik pagal paskirtį – darbinėms kelionėms, susitikimams su rinkėjais ir kitai parlamentinei veiklai,” – dar tyrimo pradžioje žurnalistams sakė A. Bagdonas.
Tyrimo detalės
Tyrimas truko beveik 8 mėnesius, per kuriuos buvo peržiūrėta daugiau nei 200 dokumentų, susijusių su Seimo nario išlaidomis. Kaip paaiškėjo, įtarimai kilo dėl maždaug 15 000 eurų, kurie buvo skirti kanceliarinėms prekėms ir transporto išlaidoms.
Generalinės prokuratūros atstovas spaudai Rolandas Karpavičius patikslino, kad tyrimo metu buvo analizuojamos išlaidos, patirtos 2021-2022 metais. Tačiau išsamesnės analizės metu nustatyta, kad visos išlaidos buvo tinkamai dokumentuotos ir atitiko Seimo kanceliarijos nustatytą tvarką.
Prokuratūra pabrėžė, kad tyrimas buvo atliktas kruopščiai ir nešališkai, siekiant užtikrinti teisingumą ir teisėtumą. Nors tyrimas baigtas, prokuratūra teigia, kad jei ateityje atsiras naujų įrodymų, byla gali būti atnaujinta.
Parlamentinių lėšų naudojimo kontrolė
Lietuvos Respublikos Seimo nariai kasmet gauna apie 14 400 eurų parlamentinei veiklai, kuriuos gali naudoti biuro nuomai, kanceliarinėms prekėms, transporto išlaidoms ir kitoms su parlamentine veikla susijusioms reikmėms.
Valstybės kontrolė, atliekanti parlamentinių lėšų naudojimo auditą, 2022 m. ataskaitoje nurodė, kad parlamentinių lėšų naudojimo kontrolė turėtų būti griežtesnė. Ataskaitoje buvo pažymėta, kad kai kurie Seimo nariai nepakankamai aiškiai dokumentuoja išlaidas, o tai apsunkina kontrolės procesą.
Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, nes tai ne pirmas kartas, kai politikai kaltinami netinkamu lėšų naudojimu. Vis dėlto, šiuo atveju, prokuratūra nusprendė, kad nėra pagrindo tolesniam tyrimui.
Politinė atgarsių banga
Nepaisant tyrimo rezultatų, opozicijos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl parlamentinių lėšų kontrolės sistemos. Seimo narys Vytautas Kernagis (vardas pakeistas) teigė, kad reikėtų peržiūrėti visą parlamentinių lėšų skyrimo ir kontrolės sistemą.
„Tai, kad tyrimas baigtas, nereiškia, kad sistema veikia gerai. Turime užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami maksimaliai skaidriai ir efektyviai,” – sakė jis.
Tuo tarpu Andrius Bagdonas po tyrimo užbaigimo išplatino pranešimą, kuriame dėkojo jį palaikiusiems kolegoms ir rinkėjams. Jis taip pat pabrėžė, kad ši situacija parodė, kaip svarbu turėti aiškias taisykles ir procedūras, reglamentuojančias parlamentinių lėšų naudojimą.
Skaidrumo kaina politikoje
Parlamentinių lėšų naudojimo klausimai periodiškai iškyla Lietuvos politiniame gyvenime. Nors daugelis tyrimų, kaip ir šis, baigiasi be kaltinimų, jie verčia diskutuoti apie politikų atsakomybę ir skaidrumą.
Politologai pastebi, kad visuomenės pasitikėjimas politikais Lietuvoje išlieka žemas – vos 22% gyventojų pasitiki Seimu, pagal 2023 m. „Vilmorus” apklausą. Tokie tyrimai, net ir baigti be kaltinimų, dažnai dar labiau mažina pasitikėjimą.
Bagdono atvejis primena, kad skaidrumas politikoje nėra tik formalumas – tai būtina sąlyga demokratijos funkcionavimui. Kai politikai elgiasi skaidriai ir atsakingai, tai stiprina pasitikėjimą valdžios institucijomis. Tačiau kai kyla įtarimų, net jei jie vėliau nepasiteisina, žala jau būna padaryta. Todėl politikams tenka dviguba našta – ne tik laikytis įstatymų raidės, bet ir saugoti visuomenės pasitikėjimą pačia sistema.