Vyras, kurį Kremlius nori pašalinti labiau nei bet ką kitą
Kyrilo Budanovo vardas Rusijoje tariamas su baime ir pykčiu. Šis 38-erių metų Ukrainos karinės žvalgybos vadovas tapo vienu iš labiausiai medžiojamų žmonių Kremliaus sąraše. Per pastaruosius metus prieš jį surengta ne mažiau kaip 10 pasikėsinimų – nuo nuodijimo bandymų iki tiesioginio apšaudymo. Tačiau Budanovas ne tik išgyveno, bet ir toliau vadovauja vienai efektyviausių žvalgybos tarnybų Europoje.
Kai 2020 metais Budanovas perėmė Ukrainos karinės žvalgybos vadovybę, daugelis skeptikų abejojo, ar toks jaunas karininkas sugebės atnaujinti GUR (Головне управління розвідки) struktūrą. Šiandien net griežčiausi kritikai pripažįsta – šis žmogus iš esmės pakeitė ne tik savo tarnybos veiklą, bet ir visą Ukrainos gynybos strategiją. Jo vadovaujama žvalgyba tapo tikru Rusijos galvos skausmu, vykdydama operacijas, kurios dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomos.
Nuo Krymo iki Maskvos: operacijos, kurios keitė karo eigą
Budanovo vadovaujama GUR įgyvendino eilę operacijų, kurios privertė Rusiją nervintis savo pačios teritorijoje. Krymo tilto sprogdinimas, atakos prieš Rusijos karo laivus Sevastopolyje, diversijos giliai Rusijos teritorijoje – visa tai vyko pagal planus, kuriuos tvirtino būtent Budanovas. Kai kurie ekspertai skaičiuoja, kad jo vadovaujamos operacijos sunaikino Rusijos ginkluotės už daugiau nei 5 milijardus dolerių.
Ypač skausminga Kremliui tapo tai, kad Budanovo žmonės pradėjo veikti pačioje Rusijoje. Sprogimai karinėse bazėse, gaisrai naftos perdirbimo įmonėse, netikėtos Rusijos pareigūnų mirtys – visa tai liudija apie GUR gebėjimą veikti ten, kur Maskva jautėsi saugi. Kai 2023 metų vasarą Maskvoje sprogo keletas verslo centrų, kuriuose įsikūrę kariniai objektai, Rusijos žiniasklaida net nedrįso viešai kaltinti Ukrainos – per daug gėdinga buvo pripažinti, kad priešo agentai laisvai veikia sostinėje.
Kaip išgyventi, kai tave medžioja visa valstybė
Pasikėsinimai prieš Budanovą tapo beveik rutina. Pirmasis rimtas bandymas jį pašalinti įvyko dar 2022 metų kovą, kai Rusijos specialiosios tarnybos bandė nuodyt jo maistą. Vėliau sekė raketų atakos prieš GUR būstinę Kijeve, kuriose Budanovas dirbo. 2023 metų rudenį jo automobilis buvo apšaudytas kelyje iš sostinės – tik atsitiktinumas ir profesionali vairuotojo reakcija išgelbėjo gyvybę.
Pats Budanovas apie šiuos incidentus kalba santūriai, net su humoru. Vienoje interviu jis pripažino, kad jo žmona Marianna taip pat tapo taikiniu – ją bandė nuodyti sunkiaisiais metalais. „Tai tik rodo, kad dirbame teisingai”, – sakė jis tuomet. Tokia reakcija – ne bravūra, o apskaičiuotas psichologinis spaudimas priešui. Budanovas gerai supranta: kiekvienas nesėkmingas pasikėsinimas yra Kremliaus pralaimėjimas ir jo paties pergalė informaciniame kare.
Saugumo ekspertai skaičiuoja, kad Budanovo apsaugai Ukraina skiria išteklius, prilygstančius prezidento apsaugai. Aplink jį veikia kelios apsaugos grandys, nuolat keičiami maršrutai, naudojami dubleriai. Tačiau pats Budanovas vengia pasirodyti kaip slėpūnas – jis reguliariai duoda interviu, dalyvauja viešuose renginiuose, demonstruodamas, kad nebijo.
Genijus ar laimės kūdikis?
Budanovo karjera žvalgyboje prasidėjo dar 2000-aisiais, kai jis buvo vos 15 metų. Jau tuomet jis stojo į Odesės karinę mokyklą, vėliau baigė Ukrainos nacionalinę gynybos akademiją. Jo specialybė – specialiosios operacijos ir žvalgyba. Dar iki 2014 metų Budanovas dalyvavo įvairiose misijose, tačiau tikrasis jo talentas atsiskleidė po Krymo aneksijos.
Būtent Budanovas organizavo vieną pirmųjų sėkmingų operacijų okupuotame Kryme – Ukrainos karių išvadavimą iš Rusijos nelaisvės. Vėliau jis vadovavo specialiųjų operacijų grupėms Donbase, kur įgijo reputaciją kaip karininkas, galintis įgyvendinti, atrodytų, neįmanomus uždavinius. Jo kolegos pasakoja, kad Budanovas turi unikalų gebėjimą matyti visą operacijų paveikslą – nuo smulkiausių detalių iki strateginių tikslų.
Kritikai, tiesa, kaltina jį pernelyg didele rizika. Kai kurios jo operacijos buvo ant ribos tarp drąsos ir neapgalvotumo. Tačiau rezultatai kalba patys už save – dauguma Budanovo planavimų pavyko, o nuostoliai buvo minimalūs. Žvalgybos bendruomenėje jis laikomas vienu geriausių operatyvinių vadovų savo kartoje.
Informacinis karas: ginklas, kurio Rusija nesuprato
Vienas įdomiausių Budanovo talentų – gebėjimas valdyti informaciją. Jo duodami interviu dažnai sukelia tikrą paniką Rusijoje. Pavyzdžiui, kai jis užsiminė apie planus atakuoti Kerčės tiltą, Rusija sutelkė ten milžiniškas pajėgas. O tikrasis smūgis buvo surengtas visai kitoje vietoje. Budanovas moka žaisti priešo nervais, versdamas juos švaistyti išteklius neteisingose vietose.
Jo vadovaujama GUR taip pat aktyviai dirba su Rusijos karo nusikaltėlių duomenų bazėmis. Viešai skelbiami pavardės, adresai, nuotraukos tų, kurie dalyvavo civilių žudynėse. Tai ne tik teisingumo siekis, bet ir psichologinis spaudimas – kiekvienas Rusijos kareivis žino, kad jo veiksmai gali būti fiksuojami ir kad atsakomybė anksčiau ar vėliau ateis.
Budanovas taip pat nebijo provokuoti. Kai Rusijos propaganda skelbė, kad jis sužeistas ar net žuvo, jis pasirodydavo viešumoje su šypsena. Tokios informacinės operacijos kenkia Kremliaus patikimumui – jei jie meluoja apie Budanovą, galbūt meluoja ir apie visa kita?
Žmogus už legendos
Nepaisant viešo įvaizdžio, Budanovas išlieka gana uždaras žmogus. Jis retai kalba apie asmeninį gyvenimą, nors žinoma, kad jo žmona Marianna aktyviai palaiko jo veiklą. Po nuodijimo bandymo ji viešai pareiškė, kad tai tik sustiprino jos ryžtą kovoti toliau. Pora neturi vaikų, nors Budanovas yra sakęs, kad po karo tikisi normalaus šeimos gyvenimo.
Tie, kurie dirba su Budanovu, pasakoja apie jo gebėjimą įkvėpti komandą. Jis nėra kabineto karininkas – dažnai lankosi fronto linijose, bendrauja su žvalgais lauke, dalyvauja operacijų planavime iki smulkiausių detalių. Jo vadovavimo stilius – ne įsakymai iš viršaus, o bendradarbiavimas su komanda. Būtent tai, anot kolegų, ir lemia jo sėkmę.
Budanovas taip pat žinomas kaip žmogus su aštriais vertinimais. Jis nekartą kritikavo Ukrainos biurokratiją, kalbėjo apie būtinybę reformuoti kariuomenę, atvirai reiškė nuomonę apie tarptautinę pagalbą. Tokia atvirumas ne visada patinka politikams, tačiau visuomenė vertina jo nuoširdumą.
Ką Budanovo patirtis moko kitus
Budanovo istorija – tai ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie tai, kaip moderni žvalgyba gali keisti karo eigą. Jo sėkmė rodo kelis svarbius dalykus. Pirma, žvalgyba šiuolaikiniame kare yra ne mažiau svarbi už tankus ir lėktuvus. Antra, informacijos valdymas gali būti galingesnis už fizinę jėgą. Trečia, drąsa ir inovacijos nugali biurokratiją ir senas schemas.
Praktiškai tai reiškia, kad mažesnė valstybė gali efektyviai priešintis didesniam agresorui, jei turi profesionalią žvalgybą ir sugeba ją panaudoti. Budanovo GUR įrodė, kad net riboti ištekliai, panaudoti protingai, gali sukelti milžiniškų problemų priešui. Tai pamoka ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, kurios gali susidurti su panašiais iššūkiais.
Budanovo atvejis taip pat rodo, kaip svarbu turėti lyderius, kurie nebijo rizikuoti ir prisiimti atsakomybę. Tradicinė karinė hierarchija dažnai slopina iniciatyvą, tačiau Budanovas įrodė, kad lankstumo ir kūrybiškumo derinimas su disciplina duoda geriausių rezultatų.
Vyras, kuris keitė žaidimo taisykles ir tęsia kovą
Šiandien Kyrilo Budanovas yra daugiau nei tik žvalgybos vadovas – jis tapo simboliu Ukrainos pasipriešinimo. Jo gebėjimas išgyventi daugybę pasikėsinimų, sėkmingai vykdyti sudėtingas operacijas ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą daro jį viena svarbiausių figūrų šiame kare. Kremlius supranta, kad kol Budanovas vadovauja GUR, Rusija negalės jaustis saugi net savo pačios teritorijoje.
Ar Budanovas tikrai genijus, kaip jį vadina vieni, ar tiesiog labai profesionalus ir laimingas karininkas, kaip sako kiti? Greičiausiai tiesa yra kažkur per vidurį. Jis tikrai turi išskirtinių gebėjimų, tačiau jo sėkmė taip pat priklauso nuo profesionalios komandos, tarptautinės paramos ir priešo klaidų. Tačiau viena aišku – Budanovas pakeitė tai, kaip pasaulis žiūri į žvalgybos vaidmenį šiuolaikiniame kare.
Kol karas tęsiasi, Budanovas ir toliau lieka taikinyje. Rusija neabejotinai planuoja naujus pasikėsinimus, ieško naujų būdų jį pašalinti. Tačiau kiekviena nesėkminga ataka tik stiprina jo legendą ir silpnina Kremliaus prestižą. Ir nors niekas negali garantuoti, kad Budanovas išvengs visų būsimų grėsmių, jo įtaka Ukrainos gynybai jau dabar yra neginčijama. Jis įrodė, kad protinga strategija, drąsa ir profesionalumas gali nugalėti net didžiausią priešą.