Lietuvos kariuomenė įspėja: didžiausios grėsmės kyla iš vidaus
Lietuvos kariuomenė įspėjo apie naują grėsmę šalies saugumui, kurią šį kartą lemia ne išoriniai veiksniai, o pačios Lietuvos veiksmai. Kariuomenės atstovai teigia, kad šalyje vykdomi sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, jei nebus tinkamai įvertinti ir valdomi.
Pasak kariuomenės atstovų, viena iš pagrindinių problemų yra nepakankamas dėmesys kibernetiniam saugumui. Technologijų plėtra ir skaitmenizacija atveria naujas galimybes, tačiau kartu ir kelia naujų iššūkių. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su kibernetinių atakų grėsme, kuri gali pakenkti tiek valstybės institucijoms, tiek privačiam sektoriui.
Kibernetinio saugumo spragos
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, vien 2022 metais Lietuvoje užfiksuota virš 4500 kibernetinių incidentų, kas yra 18% daugiau nei ankstesniais metais. Ypač nerimą kelia tai, kad beveik trečdalis šių atakų buvo nukreiptos į kritinę infrastruktūrą – energetikos, transporto ir finansų sektorius.
„Pastebime, kad kibernetinės atakos tampa vis sudėtingesnės ir labiau koordinuotos,” – teigia NKSC atstovas Tomas Čepaitis. „Dažnai jos yra valstybių remiamų grupuočių darbo rezultatas, o ne pavienių programišių veikla.”
Ypač pavojinga tendencija – išaugęs socialinės inžinerijos atakų skaičius, kai taikomasi į valstybės tarnautojus ir kritinės infrastruktūros darbuotojus, siekiant išgauti slaptus prisijungimo duomenis. Tokios atakos 2022-2023 m. laikotarpiu padidėjo net 35%.
Informacinio saugumo iššūkiai
Kitas svarbus aspektas yra informacinis saugumas. Dezinformacija ir melagingos naujienos gali sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir destabilizuoti situaciją šalyje. Kariuomenė pabrėžia, kad būtina stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms ir skatinti kritinį mąstymą.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovė pulkininkė Rūta Montvilė pabrėžia, kad dezinformacijos kampanijos tampa vis labiau sofistikuotos: „Anksčiau melagingos žinios būdavo lengviau atpažįstamos, dabar jos dažnai įpinamos į legitimią informaciją, naudojami dirbtinio intelekto įrankiai tekstams ir vaizdams kurti, o tai apsunkina jų identifikavimą.”
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, yra tarp dažniausių dezinformacijos taikinių Europos Sąjungoje. Vien per pastaruosius metus Lietuvoje užfiksuota virš 2000 koordinuotų dezinformacijos atvejų.
Infrastruktūros pažeidžiamumas
Be to, kariuomenė atkreipia dėmesį į infrastruktūros saugumą. Strateginės reikšmės objektai, tokie kaip energetikos, transporto ir ryšių infrastruktūra, turi būti apsaugoti nuo galimų grėsmių. Tai reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų į saugumo priemones.
Ypatingą nerimą kelia energetikos sektoriaus saugumas. Po 2022 m. įvykusio incidento Baltijos jūroje su „Nord Stream” dujotiekiais, Lietuvos institucijos sustiprino jūrinės infrastruktūros stebėseną. Tačiau ekspertai pastebi, kad sausumos energetikos objektų apsauga vis dar turi spragų.
„Elektros perdavimo tinklai, transformatorių pastotės ir kiti energetikos objektai išsidėstę didelėje teritorijoje, juos fiziškai apsaugoti yra sudėtinga,” – teigia energetikos ekspertas Rytas Staselis. „Čia reikalingas kompleksinis požiūris – nuo fizinės apsaugos iki kibernetinių sistemų saugumo.”
Kariuomenės atstovai ragina valdžios institucijas ir visuomenę bendradarbiauti siekiant užtikrinti šalies saugumą. Jie pabrėžia, kad saugumas yra bendras tikslas, kurio pasiekimas priklauso nuo visų šalies gyventojų pastangų ir sąmoningumo. Tik veikdami kartu, Lietuva gali efektyviai atsispirti naujoms grėsmėms ir užtikrinti savo saugumą ateityje.
Atsparumo mozaika: visuomenės vaidmuo
Nors technologiniai sprendimai ir institucijų pastangos yra būtini, tačiau tikrasis šalies atsparumas slypi jos žmonėse. Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, visuomenės informuotumas apie saugumo grėsmes per pastaruosius dvejus metus išaugo, tačiau vis dar nepasiekė optimalaus lygio. Tik apie 40% gyventojų geba atpažinti dezinformaciją, o kibernetinio saugumo higienos principų laikosi vos trečdalis apklaustųjų.
„Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas pilietis yra gynybos linijos dalis,” – pabrėžia Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. „Nesvarbu ar tai būtų budrumas pastebint įtartinus veiksmus, atsparumas dezinformacijai, ar elementarių kibernetinės higienos taisyklių laikymasis – visa tai sudaro bendrą saugumo audinį.”
Šalies saugumas šiandien primena sudėtingą dėlionę, kurioje kiekvienas elementas yra svarbus. Institucijų pasirengimas, technologiniai sprendimai ir pilietinė atsakomybė kartu kuria tą nematomą, bet gyvybiškai svarbų atsparumo skydą. Kaip rodo istorija, Lietuva visada buvo stipriausia tuomet, kai jos žmonės veikė išvien, suvokdami bendrus iššūkius ir prisiimami atsakomybę už savo šalies ateitį.