Lietuvos kariuomenė įspėja apie naują grėsmę šalies saugumui
Lietuvos kariuomenė įspėja apie naują grėsmę šalies saugumui, kurią šį kartą lemia ne išoriniai veiksniai, o pačios Lietuvos veiksmai. Kariuomenės atstovai teigia, kad šalyje pastebimas didėjantis neatsargumas ir nepakankamas dėmesys kibernetiniam saugumui, kas gali sukelti rimtų pasekmių.
Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja kibernetinių atakų, kurios tampa vis sudėtingesnės ir labiau koordinuotos. Kariuomenės ekspertai pabrėžia, kad šios atakos gali būti nukreiptos ne tik prieš valstybines institucijas, bet ir prieš privačias įmones bei infrastruktūrą, kas gali sutrikdyti svarbias paslaugas ir pakenkti šalies ekonomikai.
Atakų skaičius ir pobūdis
Remiantis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, vien per 2023 metus Lietuvoje užfiksuota virš 4300 kibernetinių incidentų, kas yra beveik 30% daugiau nei 2022 metais. Ypač nerimą kelia tai, kad net 42% šių atakų buvo nukreiptos prieš kritinę infrastruktūrą – energetikos, transporto ir finansų sektorius.
Pulkininkas Romualdas Petkevičius, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovas, neseniai vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė: „Kibernetinės atakos tapo naujuoju karo frontu. Priešiškos valstybės investuoja milžiniškus resursus į šią sritį, o mes vis dar matome, kad daugelis Lietuvos įmonių ir net valstybinių įstaigų naudoja pasenusias apsaugos sistemas.”
Didžiausios grėsmės
Ekspertai išskiria kelias pagrindines kibernetinių atakų formas, kurios šiuo metu kelia didžiausią pavojų:
- Išpirkos reikalaujančios programos (ransomware) – 2023 m. tokių atakų skaičius Lietuvoje išaugo 65%
- Duomenų vagystės – ypač taikomos į valstybines institucijas ir finansų sektorių
- DDoS atakos – nukreiptos prieš viešąsias paslaugas teikiančias institucijas
- Socialinė inžinerija – darbuotojų klaidinimas siekiant gauti prieigą prie sistemų
Kariuomenė ragina tiek valstybines institucijas, tiek privačias įmones skirti daugiau dėmesio kibernetiniam saugumui, investuoti į modernias apsaugos priemones ir nuolat atnaujinti savo žinias apie naujausias grėsmes. Taip pat pabrėžiama, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių, siekiant efektyviau kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis.
Žmogiškasis faktorius
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kibernetinis saugumas yra ne tik technologinis, bet ir žmogiškasis iššūkis. Todėl svarbu ugdyti visuomenės sąmoningumą ir atsakingumą naudojantis informacinėmis technologijomis, siekiant sumažinti galimų grėsmių riziką.
NKSC duomenimis, net 67% sėkmingų kibernetinių įsilaužimų įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų – darbuotojų neatsargumo, nepakankamo sąmoningumo ar tiesiog žinių trūkumo. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius pastebi: „Galime turėti pačias moderniausias apsaugos sistemas, bet jei darbuotojas atidarys kenkėjišką priedą el. laiške, visos tos sistemos taps bevertės.”
Naujos iniciatyvos
Reaguodama į didėjančias grėsmes, Krašto apsaugos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo naują programą „Skaitmeninė tvirtovė 2025„, kuri numato skirti papildomus 15 mln. eurų kibernetinio saugumo stiprinimui per ateinančius dvejus metus.
Programa apima:
– Specialistų rengimą ir mokymus
– Technologinės infrastruktūros atnaujinimą
– Visuomenės švietimo kampanijas
– Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą
Skaitmeninė gynyba – mūsų visų reikalas
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad tik bendromis pastangomis ir nuolatiniu budrumu galima užtikrinti šalies saugumą kibernetinėje erdvėje. Kibernetinės atakos nepaiso valstybių sienų ir gali pasiekti bet kurį tinklą, bet kurį įrenginį. Tai, kas anksčiau atrodė kaip tolima grėsmė, šiandien tapo kasdienybe.
Kaip pažymėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys: „Kibernetinė erdvė tapo penktąja karo dimensija šalia sausumos, jūros, oro ir kosmoso. Šioje erdvėje kiekvienas pilietis yra ir potencialus taikinys, ir potencialus gynėjas. Mūsų kolektyvinis budrumas ir atsakomybė – tai pirmoji gynybos linija prieš nematomą, bet labai realų priešą.”
Akivaizdu, kad kibernetinio saugumo užtikrinimas nebėra vien tik IT specialistų ar kariuomenės reikalas – tai tapo nacionaliniu prioritetu, reikalaujančiu visų mūsų dėmesio ir pastangų. Tik tokiu būdu galėsime apsaugoti ne tik savo asmeninius duomenis, bet ir šalies kritinę infrastruktūrą bei demokratines institucijas nuo vis labiau tobulėjančių skaitmeninių grėsmių.