Antrajame proteste prieš NT mokestį Vilniuje – augantis visuomenės pasipriešinimas
Vilniuje įvyko antrasis protestas prieš nekilnojamojo turto mokestį, kuris sulaukė nemažo visuomenės dėmesio. Protestuotojai susirinko išreikšti savo nepasitenkinimą planuojamais mokesčių pakeitimais, kurie, jų nuomone, neigiamai paveiks daugelį gyventojų. Organizatoriai teigia, kad naujasis mokestis bus per didelė našta vidutines pajamas gaunantiems žmonėms ir gali sukelti neigiamų pasekmių nekilnojamojo turto rinkai.
Šį kartą proteste dalyvavo apie 3000 žmonių – beveik dvigubai daugiau nei pirmajame, kuris įvyko prieš mėnesį. Tarp protestuotojų buvo pastebėta įvairių socialinių grupių atstovų: nuo jaunų šeimų iki pensininkų, smulkiųjų verslininkų ir NT sektoriaus specialistų.
Pagal siūlomą įstatymo projektą, nekilnojamojo turto mokestis būtų taikomas visiems gyventojams, kurių turimo būsto vertė viršija 150 000 eurų, o mokesčio tarifas siektų nuo 0,5% iki 2%, priklausomai nuo turto vertės. Šiuo metu mokestis taikomas tik tiems, kurių turto vertė viršija 300 000 eurų.
Protesto dalyviai laikė plakatus su šūkiais, raginančiais valdžią persvarstyti savo sprendimus ir atsižvelgti į gyventojų interesus. Jie taip pat pabrėžė, kad naujasis mokestis gali padidinti socialinę nelygybę ir apsunkinti būsto įsigijimą jaunoms šeimoms.
„Jau dabar būsto kainos Vilniuje yra vienos aukščiausių Europoje, lyginant su vidutinėmis gyventojų pajamomis. Papildomas mokestis tik dar labiau apsunkins situaciją”, – teigė vienas iš protesto organizatorių Jonas Petrauskas, Lietuvos nekilnojamojo turto savininkų asociacijos pirmininkas.
Protesto metu buvo renkamos parašai peticijai, kuri jau surinko daugiau nei 50 000 parašų. Peticijoje reikalaujama ne tik atsisakyti mokesčio mažinimo ribos, bet ir peržiūrėti visą NT apmokestinimo sistemą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus ir gyventojų pajamas.
Vyriausybės atstovai teigia, kad mokestis yra būtinas siekiant subalansuoti biudžetą ir užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimą. Tačiau protestuotojai reikalauja, kad būtų ieškoma kitų būdų, kaip padidinti biudžeto pajamas, neapsunkinant gyventojų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra pareiškusi, kad naujasis NT mokestis padėtų surinkti papildomus 100 milijonus eurų į biudžetą kasmet. Tačiau Lietuvos banko ekonomistai perspėja, kad mokestis gali turėti nenumatytų pasekmių – sumažinti NT rinkos likvidumą ir sukelti kainų kritimą, kas ilgainiui gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą.
Įdomu tai, kad panašūs protestai vyksta ir kaimyninėje Latvijoje, kur taip pat svarstoma griežtinti NT mokesčio politiką. Estijoje tuo tarpu NT mokestis yra žemės mokesčio dalis ir netaikomas pastatams, kas, anot ekonomistų, yra viena iš priežasčių, kodėl Estijos NT rinka išlieka stabili.
Protestas vyko taikiai, dalyviai išreiškė viltį, kad jų balsas bus išgirstas ir valdžia atsižvelgs į jų reikalavimus. Organizatoriai planuoja tęsti savo veiklą ir toliau siekti, kad būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę dėl nekilnojamojo turto mokesčio.
Tarp kūjo ir priekalo: visuomenės interesai prieš biudžeto poreikius
NT mokesčio klausimas tapo tikru išbandymu dabartinei valdžiai, bandančiai suderinti biudžeto poreikius su gyventojų galimybėmis. Ekonomistai pastebi, kad problema slypi ne tiek pačiame mokestyje, kiek jo įgyvendinimo detalėse. Vietoj visuotinio mokesčio įvedimo, vertėtų svarstyti progresyvesnį modelį, kuris labiau atsižvelgtų į gyventojų pajamas ir turimo būsto paskirtį.
Jei protestuotojų balsas nebus išgirstas, planuojamas trečiasis, dar didesnis protestas rugsėjo pabaigoje, prieš pat rudens Seimo sesiją. Tuo metu bus svarstomas galutinis įstatymo projektas, tad tai bus paskutinė galimybė pakeisti siūlomą NT mokesčio modelį. Kaip parodė ankstesni visuomenės nepasitenkinimo atvejai, masiniai protestai gali tapti reikšmingu faktoriumi, keičiančiu politinius sprendimus.