Naujienų portalas

4 iš 10 lietuvių klaidingai mano, jog žmogaus negalima klausti apie savižudiškas mintis

Net 4 iš 10 lietuvių tiki, jog žmogui galima sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, jog asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti, rodo naujausi šalies gyventojų tyrimai. Nors skaičiai nuolat gerėja, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai pabrėžia, jog svarbu nesustoti ir toliau kuo daugiau šviesti visuomenę.

Lyginant su 2015 m. atlikto analogiško tyrimo duomenimis, šie skaičiai po truputį mažėja. Tikinčiųjų, kad pasiteiravimas apie savižudybę gali sukelti savižudiškų minčių, šiuo metu yra 40 proc., o 2015 m. tokių buvo 57 proc. Galvojančiųjų, jog apie savižudybę mąstančiam ar nusižudyti bandžiusiam žmogui niekas nebegali padėti, skaičius šiais metais siekia 39 proc., o 2015 m. tuo tikėjo 48 proc. apklaustųjų, rodo „Jaunimo linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.

Nepaisant to, kad gana didelė visuomenės dalis nedrįsta teirautis kitų apie savižudiškas mintis, tyrimas atskleidė, kad vis dar gaji nuostata, jog savižudybė įvyksta be jokio išankstinio perspėjimo. Tuo tiki net 6 iš 10. Tiesa, čia pastebimas didžiausias teigiamas statistinis pokytis. Dar prieš ketverius metus taip galvojančiųjų skaičius siekė net 81 proc., o šiemet taip manančiųjų beveik penktadaliu mažiau – 62 proc.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, jog lyginant Lietuvos miestų situaciją, Vilnius išlieka savižudybių prevencijos lyderiu: „Sostinėje savižudybių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra mažiausias. Lietuvos vidurkis pernai buvo 24,38 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o Vilniuje jis buvo 16,19 atvejų. Šių rezultatų pasiekėme nuoseklaus koordinuoto  visų specialistų – pedagogų, slaugytojų, gydytojų – darbu. Kartu įgyvendinome daugybę priemonių, tarp jų – platformos tuesi.lt sukūrimas, savivaldybės remiamų savižudybių prevencijos mokymų „safeTALK“ organizavimas ir kitos. Esame pasirengę toliau investuoti gerindami psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą mieste. Turime siekį iki 2022 metų sostinės Vasaros gatvėje sukurti moderniausią Baltijos šalyse psichikos sveikatos centrą“.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, nuolat didėja bendrųjų psichologo konsultacijų gavėjų skaičius. 2017 m. konsultacijos suteiktos 1 543 Vilniaus miesto gyventojams, o 2018 m. šis skaičius išaugo daugiau nei du kartus – iki 3 847 gyventojų.

„Tyrimo duomenys rodo, jog situacija gerėja. Skaičiai aiškiai iliustruoja, jog visuomenė sąmoningėja, vis daugiau žmonių mato save kaip tuos, kurie gali atpažinti ir nukreipti pas pagalbos teikėjus. Matyti, jog bendras mūsų visų darbas duoda rezultatų. Tai yra labai svarbu, mat Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia  mažiausiai 6 kitiems žmonėms. Todėl rugsėjo 10-ąją Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga sostinėje vykstantys renginiai sąmoningai orientuoti tiek į pagalbą sau, tiek kitam. Kiekviena išsaugota gyvybė yra didelis laimėjimas mums visiems“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

Svarbiausia – nebijoti klausti ir kreiptis pagalbos

„Su tyrime minimomis problemomis susidūriau pats. Nors jaučiausi iš tiesų prastai, bene visi aplinkiniai nekreipė dėmesio į mano siunčiamus signalus. Dažniausiai žmonės arba tylėdavo, arba puldavo juokauti. Suprantu  – jie bijo. Bet tikiu, kad reikia pradėti mokytis įsiklausyti į šalia esančius. Pradėti klausti ir kalbėtis, o svarbiausia – kalbėtis drąsiai, atvirai ir be užuolankų“, – teigia kino ir teatro aktorius, knygos „Heraklis nr. 4“ autorius Marius Repšys, viešai prabilęs apie bipolinį sutrikimą ir patiriamus emocinius sunkumus.

Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, aplinkiniai gali padėti žmogui, kuris galvoja apie savižudybę: „Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta. Dažnai toks klausimas gali sukelti palengvėjimą ir tapti rimto pokalbio pradžia. Draugas ar šeimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalbėti atvirai.“

Specialistai išskiria 10 frazių, kurios gali praversti pradedant pokalbį su apie savižudybę galvojančiu asmeniu:

  1. „Papasakok, kas nutiko, kad šitaip jautiesi“
  2. „Man rūpi“
  3. „Gali su manim pasidalinti visomis savo mintimis“
  4. „Kalbi apie savižudybę. Tai rimta“
  5. „Aš galiu kalbėtis apie savižudybę“
  6. „Minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam“
  7. „Papasakok savo mintis apie savižudybę. Aš klausau“
  8. „Mintys apie savižudybę praeina gavus pagalbos“
  9. „Jautiesi vieniša(s), bet nesi viena(s)“
  10. „Esu su tavimi“

„Rodos, paprastas pokalbis gali padėti su emociniais sunkumais susiduriančiam žmogui. Tačiau svarbu prisiminti ir tai, kad ne viskas priklauso nuo jūsų pagalbos. Dėl to labai rekomenduoju nelikti vieniems ir kreiptis į specialistus. Jie gali pagelbėti pradedant pokalbį su galimai apie savižudybę galvojančiu žmogumi, padėti atpažinti savižudybės riziką. Ieškantys pagalbos gali ne tik kreiptis į psichologus ar psichiatrus, bet ir sudalyvauti savižudybių prevencijos mokymuose „safeTALK“ ar apsilankyti nacionalinėje savižudybių prevencijos svetainėje tuesi.lt“ – drąsina P. Skruibis.

Prie Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos Vilniuje organizavimo, be Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, taip pat prisideda Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuras, Krizių įveikimo centras, „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, Lietuvos psichologų sąjunga, Depresijos gydymo centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Detali renginio programa ir daugiau informacijos: www.vvsb.lt

Jums gali patikti