Gynybos finansavimo iššūkiai: tarp politinių ginčų ir visuomenės nesupratimo
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl gynybos finansavimo, tačiau tiek valdžia, tiek visuomenė nesutaria dėl šio klausimo. Valdžios atstovai nesugeba susitarti dėl konkrečių finansavimo šaltinių, o visuomenė dažnai nesupranta, iš kur bus gaunami pinigai gynybai. Ši situacija kelia nerimą, nes gynybos finansavimas yra svarbus nacionalinio saugumo aspektas.
Politinės batalijos dėl gynybos biudžeto
Pastaraisiais metais Lietuva pasiekė NATO reikalaujamą 2% BVP gynybai, tačiau 2023 m. pabaigoje Seimas priėmė sprendimą didinti gynybos finansavimą iki 3% BVP. Šis žingsnis buvo motyvuotas augančiomis geopolitinėmis grėsmėmis, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Vis dėlto, konkrečių finansavimo šaltinių klausimas tapo politinių ginčų objektu. Valdančioji koalicija siūlo įvesti laikinąjį „gynybos mokestį”, tuo tarpu opozicija kritikuoja tokį žingsnį kaip papildomą naštą mokesčių mokėtojams ir siūlo peržiūrėti esamus biudžeto prioritetus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra pareiškusi, kad „gynybos finansavimo didinimas yra neišvengiamas, tačiau turime rasti būdą, kaip tai padaryti netampant našta ekonomikai”. Tuo tarpu opozicijos lyderiai teigia, kad valdžia neturi aiškios strategijos ir tiesiog bando „užkišti skyles” ad hoc sprendimais.
Visuomenės nuomonė ir informacijos stoka
Pagal „Baltijos tyrimų” 2023 m. apklausą, 68% lietuvių pritaria gynybos finansavimo didinimui, tačiau tik 31% supranta, iš kokių šaltinių šis finansavimas bus užtikrintas. Tai rodo rimtą komunikacijos problemą tarp valdžios institucijų ir visuomenės.
Pilietinės visuomenės organizacijos, tokios kaip „Laisvės TV” ir „Stipri Lietuva”, organizavo debatus ir informacines kampanijas, siekdamos šviesti visuomenę gynybos finansavimo klausimais. Tačiau šių pastangų nepakanka norint užpildyti informacijos vakuumą.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia: „Turime ne tik didinti gynybos finansavimą, bet ir aiškiai komunikuoti visuomenei, kodėl tai darome ir kaip šie pinigai bus panaudoti. Skaidrumas yra esminis faktorius užtikrinant visuomenės paramą.”
Tarptautinis kontekstas ir kaimynų patirtis
Lietuvos kaimynės taip pat didina gynybos išlaidas. Estija 2023 m. skyrė 3,2% BVP gynybai, Latvija – 2,4%, o Lenkija – net 4% BVP. Šie skaičiai rodo bendrą tendenciją regione – didėjantį susirūpinimą saugumo klausimais.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė, kad 2% BVP gynybai yra ne lubos, o grindys. Šis požiūris atsispindi ir ES gynybos politikoje, kur vis dažniau kalbama apie būtinybę stiprinti Europos gynybos pajėgumus.
Suomijos pavyzdys ypač aktualus Lietuvai – ši šalis ilgą laiką išlaikė aukštą gynybos finansavimo lygį ir stiprią teritorinę gynybą, nepaisant to, kad nebuvo NATO narė. Suomijos gynybos modelis, paremtas visuotiniu šaukimu ir rezervistų sistema, dažnai minimas kaip sektinas pavyzdys.
Ką reiškia didesnis gynybos biudžetas?
Didesnis gynybos finansavimas leistų Lietuvai:
– Modernizuoti kariuomenės ginkluotę ir įrangą
– Stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus
– Plėsti kariuomenės infrastruktūrą
– Didinti karių atlyginimus ir gerinti tarnybos sąlygas
– Investuoti į gynybos pramonę ir inovacijas
Ekspertai pabrėžia, kad būtina aiškiai komunikuoti su visuomene ir užtikrinti, kad gynybos biudžetas būtų tvarus ir pakankamas. Be to, svarbu, kad politiniai sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, o ne tik į trumpalaikius politinius interesus.
Tarp būtinybės ir galimybių: ateities iššūkiai
Gynybos finansavimo klausimas Lietuvoje išlieka sudėtingas galvosūkis, reikalaujantis ne tik politinės valios, bet ir visuomenės supratimo. Geopolitinė įtampa regione nemažėja, o tai reiškia, kad investicijos į gynybą išliks prioritetu artimiausioje ateityje.
Kaip teigia Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas, „saugumo kaina yra aukšta, tačiau nesaugumo kaina būtų dar aukštesnė”. Šią tiesą Lietuva, deja, gerai supranta iš istorinės patirties.
Norint išspręsti gynybos finansavimo dilemą, reikia ne tik politinio sutarimo, bet ir nuoseklaus darbo su visuomene, aiškinant gynybos išlaidų svarbą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Tik tada galėsime tikėtis tvaraus ir visuomenės palaikomo gynybos finansavimo modelio, kuris užtikrins Lietuvos saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.