Rudenį Lietuvoje kaštonų netrūksta, tačiau dažniausiai jie baigia kelionę šiukšliadėžėje. Iš tiesų vienas jų panaudojimo būdas turi aiškų mokslinį paaiškinimą: iš kaštonų galima pasigaminti naminį ploviklį. Kita vertus, ne visi internete populiarūs kaštonų triukai veikia.
Kaštonai byra parkuose, mokyklų kiemuose, prie daugiabučių ir palei pėsčiųjų takus. Vaikai prisirenka pilnas kišenes ir parsineša namo, o po kelių dienų tėvai svarsto, ką su jais daryti. Vieni kaštonai išmetami, kiti iki pavasario guli ant palangės. Šie blizgantys rudi vaisiai tinka ne tik rudens dekoracijoms.
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško, kuo pakeisti įprastas valymo priemones. Vieni nori sutaupyti, kiti – mažiau naudoti cheminių produktų, treti tiesiog mėgsta išbandyti senus, primirštus buities būdus. Kaštonai sulaukia dėmesio todėl, kad juose yra natūralių medžiagų, kurios sąveikaudamos su vandeniu gali veikti kaip plovikliai. Verta suprasti, kur jie tikrai praverčia, o kur jų nauda tėra iš kartos į kartą perduodamas įsitikinimas.
Kodėl su kaštonais vanduo pradeda putoti?
Viskas slypi kaštonų sudėtyje. Lietuvoje augančių paprastųjų kaštonų vaisiuose yra saponinų – natūralių junginių, turinčių paviršinio aktyvumo savybių. Paprasčiau sakant, jie padeda vandeniui sąveikauti su riebalais ir nešvarumais. Todėl susmulkintus kaštonus užpylus vandeniu gaunamas šiek tiek putojantis skystis.
Tokį ploviklį galima pasigaminti virtuvėje, be brangių ingredientų ar specialios įrangos. Pakanka kelių šviežių, sveikų kaštonų ir vandens.
- Keturis ar penkis kaštonus nuplaukite ir supjaustykite mažais gabalėliais. Kuo jie smulkesni, tuo lengviau į vandenį išsiskiria saponinai.
- Gabalėlius sudėkite į stiklainį, užpilkite maždaug 250 ml šilto vandens ir palikite apie pusvalandį, retkarčiais pamaišydami.
- Skystis gali tapti drumstas, o stipriau suplakus – šiek tiek suputoti. Galiausiai jį perkoškite per tankų sietelį arba audinį, kad neliktų kaštonų dalelių.
Gautą skystį galima išbandyti valant nedidelį, lengvai suteptą, vandeniui atsparų paviršių, jei jo priežiūros instrukcija leidžia naudoti švelnius ploviklius. Tačiau tai nėra patikrintas universalių valymo priemonių pakaitalas. Veiksmingumas priklauso nuo kaštonų, jų kiekio ir paruošimo būdo, o sudėtingesnių dėmių tirpalas gali neįveikti.
Skalbimo mašinoje tokio skysčio geriau nenaudoti, kol neįsitikinsite, kad jis tinka konkrečiam prietaisui ir audiniams. Jis taip pat nepakeičia dezinfekavimo priemonių. Naminiame tirpale nėra konservantų, todėl geriausia pasigaminti tik tiek, kiek sunaudosite iš karto, o likučio ilgai nelaikyti.
Ar kaštonai spintose ir ant palangių tikrai padeda?
Senas rudens įprotis – kaštonus dėti į drabužių spintas. Kai kurie žmonės iki šiol tiki, kad pakanka kelių vaisių tarp vilnonių megztinių, paltų ar šalikų ir kandys nesiartins. Tai viliojanti praktika: nereikia pirkti specialių priemonių, o kaštonų galima nemokamai prisirinkti lauke.
Deja, patikimų mokslinių įrodymų, kad kaštonai veiksmingai atbaido drabužines kandis, trūksta. Todėl brangių vilnonių drabužių apsaugos vien jiems patikėti nereikėtų. Patikimiau prieš ilgesnį laikymą drabužius išskalbti arba išvalyti pagal priežiūros etiketes, gerai išdžiovinti ir sudėti į sandarias pakuotes. Kandžių lervas traukia ne tik natūralūs audiniai, bet ir ant jų likę prakaito, maisto ar kitų nešvarumų pėdsakai.
Dar vienas paprotys – rudenį kaštonais nukrautos palangės. Kartais teigiama, kad jie neleidžia vorams patekti į namus. Būtent spalį, kai žmonės daugiau laiko leidžia uždarose patalpose, tokie patarimai vėl išpopuliarėja.
Ir čia stebuklo tikėtis neverta: pakankamai patikimų tyrimų, įrodančių, kad ant palangės padėti kaštonai atbaido vorus, nėra. Jei vorai nuolat patenka į kambarius, naudingiau patikrinti langų sandarumą, užtaisyti plyšius ir pasirūpinti tinkleliais. Kaštonus galima palikti kaip gražią rudens dekoraciją, bet ne kaip garantuotą apsaugą.
Ar kaštonai padeda batams ir darbo vietai?
Internete pasitaiko ir neįprastesnių patarimų. Vienas jų siūlo kaštonus dėti į batus, kad šie nesmirdėtų ir mažiau drėktų. Rudenį, kai avalynė kasdien susiduria su lietumi, balomis ir drėgnu oru, toks būdas atrodo patogus: vakare įsidėjai kelis kaštonus, o ryte radai sausus ir gaiviai kvepiančius batus.
Tačiau kaštonai nėra patikima drėgmės sugėrimo priemonė, o jų gebėjimas šalinti nemalonius kvapus neįrodytas. Be to, palikti drėgnuose batuose jie patys gali pradėti gesti ar pelyti. Po lietingos dienos geriausia išimti vidpadžius, atlaisvinti raištelius ir leisti avalynei išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo tiesioginio stipraus karščio. Jei batai nuolat drėksta, verta naudoti tam skirtus drėgmės sugėriklius.
Dar vienas keistas įsitikinimas susijęs su elektronika. Kartais patariama padėti kaštoną prie monitoriaus ar nešiojamojo kompiuterio, nes esą jis mažina statinę elektrą, apsaugo nuo ekrano poveikio ir net padeda mažiau pavargti dirbant.
Tokiems teiginiams mokslinio pagrindo nėra. Kaštonas ant darbo stalo gali atrodyti jaukiai, bet akių nuo nuovargio neapsaugos ir tinkamai įrengtos darbo vietos nepakeis. Daug naudingiau pasirūpinti tinkamu apšvietimu, vengti ekrano atspindžių ir reguliariai pailsinti akis.
Ką reikia žinoti prieš parsinešant kaštonų namo?
Nors kaštonai atrodo nekalti, naudojant juos buityje reikia laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia Lietuvoje augančio paprastojo kaštono vaisius reikia atskirti nuo valgomųjų kaštainių. Tai skirtingi augalai, o parkuose renkami kaštonai nėra skirti maistui. Juose yra medžiagų, kurios prarijus gali sukelti apsinuodijimą.
Todėl susmulkintų kaštonų ir iš jų paruoštų tirpalų negalima laikyti ten, kur juos galėtų pasiekti maži vaikai ar naminiai gyvūnai. Naminio ploviklio taip pat nereikėtų pilti į nepažymėtus gėrimų butelius, nes drumstą skystį kas nors gali supainioti su maisto produktu.
Buities eksperimentams geriausia rinktis sveikus, nesupelijusius vaisius. Jei jie ilgai gulėjo drėgnoje vietoje, nemaloniai kvepia ar turi matomų pelėsio požymių, jų naudoti nereikėtų. Namie laikomus dekoratyvinius kaštonus verta retkarčiais apžiūrėti, nes švieži vaisiai laikui bėgant gali sugesti.
Iš visų internete siūlomų kaštonų panaudojimo būdų būtent naminio ploviklio gamyba turi aiškiausią mokslinį paaiškinimą. Saponinai iš tiesų pasižymi plovimo savybėmis, nors tai dar nereiškia, kad iš kaštonų pagamintas skystis savo veiksmingumu prilygs parduotuvėje įsigytam skalbikliui.
Tad kitą kartą eidami pro rudeninį parką galite parsinešti kelis kaštonus ir išbandyti nedidelį buities eksperimentą. Tik nereikėtų skubėti ištuštinti valymo priemonių spintelės. Kaštonai gali tapti įdomiu sezoniniu atradimu, tačiau jų nauda priklauso nuo to, kaip ir kam juos naudojate.
