Seimo narys Isoda: mano byla identiška nutrauktai Sinkevičiaus bylai
Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Isoda teigia, kad jo atžvilgiu vykdoma byla dėl galimo piktnaudžiavimo parlamentinėmis lėšomis yra identiška Europos Komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus bylai, kuri buvo nutraukta. Isoda mano, kad ir jo byla turėtų būti uždaryta, nes nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimus.
Isoda pabrėžia, kad jis visada veikė pagal įstatymus ir taisykles, o visos išlaidos buvo pagrįstos ir susijusios su jo parlamentine veikla. Jis taip pat pažymi, kad jo atvejis yra politizuotas ir naudojamas kaip priemonė diskredituoti jo reputaciją.
Seimo narys taip pat išreiškė nusivylimą dėl to, kaip byla buvo nagrinėjama, teigdamas, kad tyrimas buvo šališkas ir neobjektyvus. Jis ragina teisėsaugos institucijas veikti sąžiningai ir nešališkai, kad būtų užtikrintas teisingumas.
Isoda tikisi, kad teismas priims teisingą sprendimą ir nutrauks bylą, kaip tai buvo padaryta Sinkevičiaus atveju. Jis taip pat pabrėžia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su teisėsauga ir pateikti visus reikiamus dokumentus, kad įrodytų savo nekaltumą.
Bylų panašumai ir precedentas
Vytautas Isoda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, nurodo, kad jo byla turi daug panašumų su Virginijaus Sinkevičiaus atveju. Sinkevičiaus byla buvo nutraukta 2023 m. pabaigoje, kai Generalinė prokuratūra nusprendė, jog nėra pakankamai duomenų įtarti, kad buvęs aplinkos ministras ir dabartinis eurokomisaras padarė nusikalstamą veiką.
„Abiejose bylose kalbama apie panašaus pobūdžio išlaidas – transporto nuomą, kanceliarines išlaidas ir parlamentinės veiklos vykdymui reikalingus resursus,” – teigia Isoda. „Jei Sinkevičiaus atveju buvo pripažinta, kad nėra nusikaltimo sudėties, logiška, kad ir mano byloje turėtų būti priimtas analogiškas sprendimas.”
Teisininkai pastebi, kad nors bylos turi panašumų, kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas individualiai. Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius anksčiau yra pažymėjęs, kad „precedento galia Lietuvos teisinėje sistemoje nėra tokia stipri kaip anglosaksų teisėje, tačiau panašių bylų baigtys neišvengiamai daro įtaką teisėsaugos sprendimams”.
Parlamentinių lėšų naudojimo tvarka
Parlamentarai Lietuvoje gauna lėšų parlamentinei veiklai – tai apima biuro nuomą, transporto išlaidas, kanceliarines prekes ir kitas su parlamentine veikla susijusias išlaidas. Pagal Seimo statutą, parlamentarai privalo pateikti išlaidų ataskaitas ir čekius, patvirtinančius, kad lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį.
Isoda teigia, kad jo išlaidos visiškai atitiko nustatytą tvarką: „Visos mano išlaidos buvo patvirtintos dokumentais, pateiktos laiku ir atitiko parlamentinės veiklos kriterijus. Nebuvo jokio tyčinio piktnaudžiavimo ar bandymo apgauti sistemą.”
Seimo kanceliarijos duomenimis, 2022 metais parlamentaro veiklai skirta suma siekė apie 10 tūkst. eurų per mėnesį, iš kurių dalis gali būti skirta padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčiui, o kita dalis – su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms.
Politinis kontekstas
Isodos teigimu, byla prieš jį turi politinį atspalvį. „Tai nėra pirmas kartas, kai opozicijos atstovai tampa ypatingos teisėsaugos dėmesio objektu,” – teigia parlamentaras. Jis primena, kad LVŽS frakcija ne kartą kritikavo dabartinės valdančiosios daugumos sprendimus, ypač susijusius su mokesčių reforma ir energetikos politika.
Politologai pastebi, kad tokio pobūdžio bylos dažnai tampa politinės kovos įrankiu. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas teigia: „Nepriklausomai nuo bylos esmės, tokios situacijos visada turi politinį kontekstą ir gali būti naudojamos politinėje konkurencijoje, ypač artėjant rinkimams.”
Teisingumo svarstyklėse: kada precedentas tampa norma?
Vytauto Isodos byla iškelia svarbų klausimą apie teisinį nuoseklumą ir precedento galią Lietuvos teisinėje sistemoje. Jei iš tiesų jo atvejis yra analogiškas Sinkevičiaus bylai, teisėsaugos institucijos susiduria su dilema – laikytis ankstesnio sprendimo logikos ar ieškoti skirtumų, kurie pateisintų kitokią bylos baigtį.
Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis sprendimas, ši situacija atskleidžia platesnę problematiką – parlamentinių lėšų naudojimo skaidrumo užtikrinimą ir aiškesnių taisyklių poreikį. Galbūt vietoj pavienių bylų nagrinėjimo būtų prasmingiau peržiūrėti pačią sistemą, kad ji taptų skaidresnė ir mažiau priklausoma nuo interpretacijų.
Kaip sakė teisininkas Alfredas Kiškis: „Teisingumo sistema stipri tiek, kiek ji sugeba būti nuosekli.” Isodos byla – dar vienas išbandymas šiam principui, o jos baigtis neabejotinai taps orientyru būsimiems panašiems atvejams.