Lietuvos Konstitucinis Teismas atveria kelią vienos lyties partnerystei
Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą, kuris gali turėti reikšmingų pasekmių šalies teisinei sistemai ir visuomenei. Teismas nusprendė, kad partnerystės sudarymas Lietuvoje gali būti taikomas ne tik skirtingų lyčių poroms, bet ir vienos lyties poroms. Šis sprendimas yra svarbus žingsnis link lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo.
Iki šiol Lietuvoje partnerystės institutas buvo prieinamas tik skirtingų lyčių poroms, o vienos lyties poros neturėjo galimybės oficialiai įteisinti savo santykių. Konstitucinio Teismo sprendimas atveria naujas galimybes vienos lyties poroms, suteikdamas joms teisę sudaryti partnerystę ir gauti su tuo susijusias teises bei pareigas.
Konstituciniai pagrindai
Teismo sprendimas grindžiamas Konstitucijos nuostatomis, kurios užtikrina visų asmenų lygybę prieš įstatymą ir draudžia diskriminaciją dėl lyties, seksualinės orientacijos ar kitų pagrindų. Teismas pabrėžė, kad partnerystės institutas turi būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų lyties ar seksualinės orientacijos, siekiant užtikrinti teisinę apsaugą ir socialinį pripažinimą.
Verta paminėti, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime rėmėsi ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuris jau anksčiau yra priėmęs kelis sprendimus, įpareigojančius valstybes užtikrinti teisinę apsaugą tos pačios lyties poroms. Pavyzdžiui, byloje Oliari ir kiti prieš Italiją (2015 m.) EŽTT konstatavo, kad valstybės turi pareigą suteikti teisinį pripažinimą ir apsaugą tos pačios lyties porų santykiams.
Visuomenės reakcijos
Šis sprendimas sulaukė įvairių reakcijų visuomenėje. Vieni jį sveikina kaip svarbų žingsnį link lygybės ir žmogaus teisių užtikrinimo, kiti išreiškia susirūpinimą dėl tradicinių vertybių ir šeimos sampratos pokyčių. Nepaisant skirtingų nuomonių, Konstitucinio Teismo sprendimas yra teisiškai privalomas ir turės būti įgyvendintas.
LGBT+ bendruomenės atstovai džiaugsmingai sutiko šią žinią. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos „LGL” vadovas Vladimiras Simonko pavadino sprendimą „istorine pergale, kurios laukėme daugiau nei dešimtmetį”. Tuo tarpu Lietuvos šeimų judėjimo atstovai išreiškė nepasitenkinimą, teigdami, kad sprendimas „prieštarauja tradicinei šeimos sampratai”.
Įdomu tai, kad visuomenės nuomonė šiuo klausimu per pastaruosius metus keitėsi. 2023 m. „Vilmorus” atlikta apklausa parodė, kad jau 46% lietuvių pritaria tam tikrai teisinei apsaugai tos pačios lyties poroms, kai 2010 m. tokių buvo vos 18%.
Įgyvendinimo iššūkiai
Lietuvos Vyriausybė ir Seimas turės imtis veiksmų, kad užtikrintų sprendimo įgyvendinimą ir sudarytų sąlygas vienos lyties poroms sudaryti partnerystę. Tai gali apimti teisės aktų pakeitimus ir naujų teisinių mechanizmų sukūrimą, siekiant užtikrinti vienodas teises visiems piliečiams.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad Seimui teks priimti naują Partnerystės įstatymą arba iš esmės pakeisti jau egzistuojančius teisės aktus. Tikėtina, kad bus peržiūrėti ir susiję įstatymai, tokie kaip Civilinis kodeksas, Paveldėjimo įstatymas ir kiti. Partnerystės įteisinimas turės apimti tokius klausimus kaip:
- Partnerių turtinių santykių reguliavimas
- Paveldėjimo teisės
- Teisė gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę
- Socialinės garantijos
- Mokestinės lengvatos
Teisininkė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pastebi, kad „įstatymų leidėjams teks rimtas iššūkis sukurti subalansuotą teisinį reguliavimą, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir kartu atsižvelgtų į visuomenės nuomonių įvairovę”.
Europos kontekstas
Šis sprendimas yra svarbus žingsnis link lygybės ir žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje, ir jis gali turėti įtakos kitoms šalims, kurios dar nėra įteisinusios vienos lyties porų partnerystės. Tai taip pat gali paskatinti platesnę diskusiją apie žmogaus teises ir lygybę visame pasaulyje.
Lietuva prisijungia prie daugiau nei 20 Europos valstybių, kurios jau pripažįsta tam tikrą teisinį statusą tos pačios lyties poroms. Kaimyninėse šalyse situacija įvairi: Estija įteisino partnerystę 2016 m., Latvijoje diskusijos tebevyksta, o Lenkijoje nėra jokio teisinio pripažinimo. Šiaurės šalys yra nuėjusios dar toliau – Švedija, Norvegija, Danija, Islandija ir Suomija leidžia tos pačios lyties poroms ne tik sudaryti partnerystę, bet ir tuoktis.
Europos Sąjungos institucijos ne kartą ragino valstybes nares užtikrinti lygias teises LGBT+ asmenims. 2021 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria ES paskelbta „LGBTIQ laisvės zona”, o Europos Komisija pristatė pirmąją ES LGBTIQ lygybės strategiją.
Naujas puslapis Lietuvos istorijoje
Konstitucinio Teismo sprendimas žymi naują etapą Lietuvos teisės ir visuomenės raidoje. Nors įgyvendinimas gali užtrukti ir sukelti nemažai diskusijų, pats faktas, kad aukščiausioji teisminė institucija pripažino būtinybę gerbti visų piliečių teises, rodo brandžios demokratijos ženklus.
Kaip pastebėjo vienas teisės filosofas, „teisė visada seka paskui visuomenės pokyčius, kartais juos paspartindama, kartais pristabdydama”. Šiandien Lietuvos teisė žengia žingsnį link įtraukesnės visuomenės, kurioje kiekvienas pilietis gali tikėtis vienodo orumo ir pagarbos, nepriklausomai nuo to, ką jis myli. Tai nereiškia tradicinių vertybių atsisakymo, bet jų praplėtimo, pripažįstant, kad pagarba ir meilė yra universalios vertybės, peržengančios lyties ribas.