Vokietijos kanclerio vizitas Baltijos šalyse: naujas posūkis saugumo politikoje
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą lankėsi Baltijos šalyse, kur susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Susitikimo metu buvo aptarti svarbūs regiono saugumo klausimai, ypač atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.
Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad būtina stiprinti NATO rytinį flangą ir užtikrinti nuolatinį sąjungininkų buvimą regione. Jis taip pat paragino Vokietiją aktyviau prisidėti prie Baltijos šalių gynybos stiprinimo. Scholzas patikino, kad Vokietija yra įsipareigojusi užtikrinti regiono saugumą ir yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis šiuo klausimu.
Nauji gynybos įsipareigojimai
Vizito metu kancleris Scholzas paskelbė apie konkrečius Vokietijos planus dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje iki 2027 metų. Šis sprendimas žymi reikšmingą Vokietijos užsienio politikos posūkį, nes tai bus pirmasis nuolatinis Bundesvero dalinys, dislokuotas NATO rytiniame flange nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Mes suprantame Baltijos valstybių saugumo poreikius ir esame pasiryžę prisidėti prie jų užtikrinimo konkrečiais veiksmais, ne vien žodžiais,” – pareiškė Scholzas bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje.
Vokietijos brigada Lietuvoje sudarys apie 4000 karių, kurie bus dislokuoti Rūdninkų poligone. Šiam projektui Vokietija jau yra numačiusi skirti daugiau nei 600 milijonų eurų infrastruktūros plėtrai.
Ekonominis bendradarbiavimas
Be saugumo klausimų, susitikime buvo aptartos ir ekonominio bendradarbiavimo galimybės. Scholzas ir Nausėda diskutavo apie energetinio saugumo stiprinimą, ypač atsižvelgiant į Baltijos šalių siekį visiškai atsiriboti nuo Rusijos energetinių išteklių.
Vokietijos kancleris išreiškė paramą Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės projektams, įskaitant elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
„Energetinis saugumas yra neatskiriama bendro saugumo dalis. Vokietija remia Baltijos šalių pastangas diversifikuoti energijos šaltinius ir stiprinti energetinę nepriklausomybę,” – teigė Scholzas.
Rytdienos iššūkiai – šiandienos sprendimai
Scholzo vizitas Baltijos šalyse įvyko itin sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu. Rusijos agresija Ukrainoje pakeitė Europos saugumo architektūrą ir privertė NATO nares iš naujo įvertinti savo gynybos strategijas.
Vokietijos sprendimas stiprinti karinį buvimą Baltijos regione atspindi gilėjantį supratimą, kad saugumo garantijos turi būti paremtos realiais pajėgumais, o ne vien politiniais pareiškimais. Tai ženklina ir pačios Vokietijos transformaciją – nuo santūrios užsienio politikos link aktyvesnio vaidmens užtikrinant Europos saugumą.
Kaip pažymėjo prezidentas Nausėda vizito pabaigoje: „Šiandien matome naują Vokietiją – šalį, kuri ne tik pripažįsta istorinę atsakomybę, bet ir drąsiai žvelgia į ateitį, priimdama sprendimus, reikalingus Europos saugumui užtikrinti.”
Scholzo vizitas Baltijos šalyse neabejotinai įeis į istoriją kaip reikšmingas žingsnis stiprinant ne tik Vokietijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, bet ir visą transatlantinį saugumo ryšį, kuris šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau.