Kol pasaulio dėmesys sutelktas į konfliktą Gazos Ruože, šiauriniame Izraelio pasienyje su Libanu jau mėnesius virte verda potencialiai daug pavojingesnis konfliktas. Hezbollah – šiitų organizacija, turinti dešimtis tūkstančių raketų ir gerai apmokytos kovotojų – tapo tikra galvos skausmo priežastimi Jeruzalei. Tai nėra eilinė teroristinė grupuotė su savadarbiais sprogmenimis: kalbame apie pusiau reguliarią kariuomenę, turinčią šiuolaikinių ginklų ir paramą iš Irano.
Kodėl šiaurinis frontas kelia didesnį susirūpinimą nei Gaza
Izraelio gynybos pajėgos puikiai supranta, kad Hezbollah nėra Hamas. Jei Gazoje veikia ginkluoti kovotojai su RPG ir savadarbiais sprogmenimis, tai Libane Izraelis susiduria su organizacija, turinti tikslias raketas, bepiločius orlaivius ir net priešlaivinius ginklus. Kai kurie Vakarų žvalgybos šaltiniai vertina, kad Hezbollah arsenale gali būti iki 150 tūkstančių raketų ir sviedinių – tai daugiau nei turi daugelis NATO šalių.
Problema ta, kad didelė dalis šių raketų yra tikslios ir gali pasiekti bet kurį Izraelio tašką, įskaitant Tel Avivą ir Jeruzalę. Kalbame ne apie chaotišką apšaudymą, kaip iš Gazos, o apie potencialiai koordinuotas atakas prieš strateginius objektus – elektros stotis, dujų platformas Viduržemio jūroje, karinių bazių infrastruktūrą.
Kas yra Hezbollah ir kodėl jie tokie stiprūs
Hezbollah gimė 1980-aisiais, kai Izraelis okupavo dalį pietinio Libano. Iš pradžių tai buvo gana primityvus pasipriešinimo judėjimas, bet per keturis dešimtmečius transformavosi į vieną galingiausių neginkluotų formacijų pasaulyje. Organizacijos stuburas – šiitų bendruomenė Libane, kuri sudaro apie trečdalį šalies gyventojų.
Jų sėkmės raktas – nuolatinė Irano parama. Teheranas per metus Hezbollah skiria šimtus milijonų dolerių, tiekia ginklus ir teikia mokymus. Organizacija taip pat kontroliuoja dalį Libano ekonomikos, turi savo socialines programas, ligonines ir mokyklas. Tai ne tik karinis darinys – tai valstis valstybėje.
Per 2006 metų karą su Izraeliu Hezbollah parodė, kad sugeba priešintis vienai moderniausių armijų pasaulyje. Nors Izraelis turėjo didžiulę karinę persvarą, konfliktas baigėsi abipusiu paliaubų susitarimu, o Hezbollah vadovas Hassan Nasrallah buvo paskelbtas nugalėtoju arabų pasaulyje.
Kasdieniai susirėmimai pasienyje: įtampa auga
Nuo 2023 metų spalio, kai prasidėjo karas Gazoje, šiaurinė Izraelio siena virto kasdienių susišaudymų vieta. Hezbollah reguliariai apšaudo Izraelio pasienio kaimus ir karines bazes, Izraelio oro pajėgos atsakomaisiais smūgiais atakuoja Hezbollah taikinius Libane. Dešimtys tūkstančių Izraelio gyventojų buvo evakuoti iš šiaurinių regionų – žmonės tiesiog negali normaliai gyventi, kai bet kuriuo metu gali atskrieti raketa.
Situacija absurdiška: oficialiai karas nepaskelbtas, bet žmonės žūva beveik kasdien. Izraelio ūkininkai negali dirbti savo laukuose, vaikai nelanko mokyklų, verslas sustojęs. Tai jau ne įtampa – tai nedeklaruotas konfliktas, kuris bet kuriuo momentu gali peraugti į visapusišką karą.
Ką reiškia visapusiškas karas su Hezbollah
Izraelio kariškiai neslepia, kad karas su Hezbollah būtų visiškai kitokio masto nei operacijos Gazoje. Kalbama apie galimą sausumos invaziją į pietinį Libaną, masinius oro smūgius po visu Libanu ir ilgalaikį konfliktą, kuris galėtų pareikalauti šimtų Izraelio karių gyvybių.
Hezbollah turi gerai įrengtų požeminių tunelių sistemų, slėptuvių kalnuose ir miškuose. Jų kovotojai – ne savanoriai su minimalia apmokymais, o profesionalūs kariai, daugelis jų turintys kovos patirties Sirijos kare. Organizacija taip pat turi modernių priešlėktuvinių raketų, kurios kelia grėsmę Izraelio oro pajėgoms.
Bet didžiausia problema – raketų atakos prieš Izraelio civilius taikinius. Net su pažangia „Geležinio kupolo” sistema, Izraelis negalėtų numušti visų raketų, jei Hezbollah paleistų masines salves. Kalbama apie potencialiai tūkstančius aukų tarp civilių gyventojų, sugriautą infrastruktūrą ir ekonominį paralyžių.
Tarptautinė bendruomenė ir diplomatiniu sprendimų paieška
JAV ir Europos šalys desperatiškai bando išvengti karo eskalavimo. Prancūzija, turinti istorinius ryšius su Libanu, aktyviai tarpininkauja tarp šalių. JT taikos palaikymo pajėgos UNIFIL, dislokuotos pasienyje, bando stebėti situaciją, nors jų galimybės labai ribotos – nei Izraelis, nei Hezbollah jų per daug nepaiso.
Problema ta, kad Hezbollah sprendimai priklauso ne tik nuo Libano vidaus politikos, bet ir nuo Irano strateginių interesų. Teheranas naudoja Hezbollah kaip įrankį regioninėje kovoje su Izraeliu ir JAV įtaka. Kol Iranas norės palaikyti spaudimą Izraeliui, Hezbollah greičiausiai tęs savo veiksmus.
Libano tragedija: šalis įkaitų padėtyje
Libanui visa ši situacija – tikra katastrofa. Šalis ir taip išgyvena giliausią ekonominę krizę per savo istoriją, valiuta beveik nieko neverta, elektros tiekimas veikia kelias valandas per dieną, o pusė gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Dabar dar ir karas su Izraeliu – tai būtų galutinis smūgis jau taip susilpnėjusiai valstybei.
Daugelis libanų, net tų, kurie nėra Hezbollah šalininkai, jaučiasi įkaitais. Jie neturi galimybės paveikti organizacijos sprendimų, bet būtent jie kentės nuo Izraelio atsakomųjų smūgių. Libano vyriausybė praktiškai bejėgė – ji negali kontroliuoti Hezbollah, kuris turi daugiau ginkluotės ir pajėgų nei oficiali Libano armija.
Ką toliau: scenarijai ir realybės
Dabar situacija primena žaidimą su ugnimi. Abi pusės demonstruoja jėgą, bet bando išvengti visiško karo. Izraelis reguliariai likviduoja Hezbollah vadus ir naikina ginklų sandėlius, Hezbollah atsakomaisiais veiksmais palaiko savo reputaciją tarp rėmėjų. Tai pavojingas balansas, kuris bet kuriuo momentu gali suirti.
Realistiškai žiūrint, artimiausioje ateityje greičiausiai tęsis dabartinė „nei karo, nei taikos” situacija. Nei Izraelis, nei Hezbollah nenori visiško konflikto – per daug kas pralaimėtų. Bet atsitiktinė eskalavija, klaida ar netikėtas įvykis gali viską pakeisti per kelias valandas.
Izraelio gyventojai šiauriniuose regionuose laukia, kada galės grįžti į savo namus. Libano civiliai gyventojai tikisi, kad jų šalis nebus vėl paversta karo lauku. Tuo tarpu diplomatai dirba viršvalandžius, bandydami rasti sprendimą, kuris tenkintų visas puses. Kol kas vienintelis tikras dalykas – įtampa niekur nedingsta, o antrasis frontas tarp Izraelio ir Libano išlieka viena pavojingiausių vietų pasaulyje, kur bet kuriuo momentu gali įsiplieskti didesnė ugnis nei Gazoje.