Kultūros vaidmuo šiuolaikinėje Lietuvoje: M. Pitrėno įžvalgos
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vadovas Modestas Pitrėnas neseniai pasidalijo savo mintimis apie dabartinę kultūros situaciją Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad kultūra dažnai tampa politikos įrankiu, o tai, jo nuomone, yra labai ciniška. Pitrėnas teigia, kad kultūra turėtų būti nepriklausoma nuo politinių manipuliacijų ir turėtų tarnauti visuomenei, o ne atskirų grupių interesams.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kultūros finansavimas dažnai yra nepakankamas, o tai apsunkina menininkų darbą ir kūrybą. Pitrėnas ragina valdžios institucijas skirti daugiau dėmesio ir lėšų kultūros sektoriui, nes tai yra svarbi visuomenės dalis, kuri prisideda prie žmonių gerovės ir šalies įvaizdžio formavimo.
Be to, Pitrėnas pabrėžė, kad kultūra yra svarbi ne tik kaip pramoga, bet ir kaip švietimo bei socialinės integracijos priemonė. Jis mano, kad kultūra gali padėti spręsti daugelį socialinių problemų, skatinti toleranciją ir supratimą tarp skirtingų visuomenės grupių.
Finansavimo realijos
Pasak Kultūros ministerijos duomenų, 2023 metais kultūros sektoriui buvo skirta vos 1,2% valstybės biudžeto, kas yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Estijoje šis rodiklis siekia 2,1%, o Skandinavijos šalyse – vidutiniškai 2,5%. Modestas Pitrėnas atkreipia dėmesį, kad toks finansavimas neatitinka realių kultūros sektoriaus poreikių.
„Kai kalbame apie orkestrus, teatrus ar kitas kultūros įstaigas, mes kalbame apie žmones, kurie, nepaisant menko atlyginimo, kuria aukščiausio lygio meną. Lietuva turi pasaulinio lygio muzikantų, bet jų atlyginimai kartais nesiekia net šalies vidurkio,” – interviu Lietuvos rytui teigė dirigentas.
Kultūros politizavimo pavojai
Pitrėnas taip pat atkreipia dėmesį į kultūros politizavimo tendencijas, kurios ypač sustiprėjo pastaraisiais metais. Anot jo, kultūros įstaigų vadovų skyrimas dažnai tampa politiniu žaidimu, o ne profesionalumo įvertinimu.
„Mes matome, kaip keičiantis valdžioms, keičiasi požiūris į kultūrą. Vieni projektai nutraukiami, kiti pradedami be aiškios ilgalaikės strategijos. Tai kenkia kultūros tęstinumui ir neleidžia planuoti ilgalaikių projektų,” – pabrėžia Pitrėnas.
2022 metais atlikta Lietuvos kultūros tarybos apklausa parodė, kad net 68% kultūros darbuotojų jaučia politinį spaudimą arba yra susidūrę su politiniais interesais savo darbe. Tai liudija apie sisteminę problemą, kurią būtina spręsti.
Kultūros reikšmė regionuose
Ypatingą dėmesį M. Pitrėnas skiria kultūros prieinamumui regionuose. Statistika rodo, kad 70% visų kultūrinių renginių vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse kultūros renginių prieinamumas yra ribotas.
„Kultūra negali būti tik didmiesčių privilegija. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į kokybišką kultūrą, nesvarbu, kur jis gyvena. Mūsų orkestras stengiasi koncertuoti įvairiuose Lietuvos miestuose, bet tam reikia infrastruktūros ir finansavimo,” – pažymi dirigentas.
Harmonijos paieškos: kultūra kaip tautos kompasas
Kultūra – tai ne tik koncertai, spektakliai ar parodos. Tai tautos identiteto, vertybių ir ateities vizijos išraiška. Modestas Pitrėnas tikisi, kad ateityje kultūra Lietuvoje bus vertinama labiau ir jai bus skiriama daugiau dėmesio bei resursų. Jis tiki, kad tai padės sukurti stipresnę ir labiau vieningą visuomenę.
„Kultūra yra kaip kompasas, rodantis kryptį, kuria juda visuomenė. Jei norime būti išsilavinusia, tolerantiška ir kūrybinga tauta, turime investuoti į kultūrą dabar,” – sako Pitrėnas. „Kiekvienas euras, investuotas į kultūrą, grįžta su kaupu – ne tik ekonomine, bet ir socialine, edukacine prasme.”
Šiandieninėje įtampų kupiname pasaulyje kultūra gali tapti tuo tiltu, kuris sujungia skirtingas kartas, socialines grupes ir politines pažiūras. Tačiau tam reikia ne tik finansinio palaikymo, bet ir nuoširdaus politikų įsipareigojimo matyti kultūrą kaip esminę valstybės dalį, o ne kaip antraeilį prioritetą. Galbūt tada galėsime kalbėti apie tikrą kultūros laisvę ir nepriklausomybę nuo politinių vėjų.