JAV karių išvedimo planai: ką tai reiškia Lietuvai?
JAV pranešus apie planus išvesti dalį savo karių iš Europos, Lietuvoje kilo diskusijos dėl galimų pokyčių saugumo srityje. Tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė ramina, kad Lietuvoje dislokuotų JAV karių skaičius nesikeis. Ji pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išlieka svarbi JAV sąjungininkė, o bendradarbiavimas gynybos srityje išlieka stiprus.
Šakalienė taip pat pažymėjo, kad Lietuva nuolat investuoja į savo gynybos pajėgumus ir siekia užtikrinti regiono saugumą. Nepaisant JAV sprendimų, Lietuva ir toliau aktyviai dalyvaus NATO veikloje ir stiprins savo gynybinius pajėgumus.
JAV strategijos pokyčių kontekstas
Pentagono pranešimu, JAV planuoja perkelti apie 11,900 karių iš Vokietijos, iš kurių dalis bus perkelta į kitas Europos šalis, o dalis – grįš į JAV. Šis sprendimas yra dalis platesnės JAV gynybos strategijos peržiūros, kurią inicijavo buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o dabartinė Joe Bideno administracija iš dalies modifikavo.
Gynybos ekspertai pastebi, kad šie pokyčiai labiau susiję su JAV karinių pajėgų efektyvesniu paskirstymu, o ne su įsipareigojimų NATO sąjungininkams mažinimu. JAV gynybos sekretorius Lloyd Austin neseniai patvirtino, kad JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi NATO kolektyvinei gynybai.
Lietuvos ir JAV gynybinis bendradarbiavimas
Nuo 2019 metų Lietuvoje rotuojasi JAV karių bataliono dydžio vienetai, kurie reguliariai dalyvauja bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene. 2023 metais JAV ir Lietuva pasirašė naują gynybinio bendradarbiavimo sutartį, kuri numato dar glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neseniai lankėsi Vašingtone, kur susitiko su JAV gynybos pareigūnais. Po šių susitikimų jis patikino, kad JAV išlieka patikima Lietuvos sąjungininkė, o karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje netgi gali būti sustiprintas.
„JAV karių buvimas Lietuvoje yra ne tik praktinis gynybinis elementas, bet ir stiprus atgrasymo signalas potencialiems agresoriams”, – teigė ministras.
Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimas
Lietuva nuo 2023 metų gynybai skiria 2,52% BVP, viršydama NATO nustatytą 2% ribą. Šios lėšos naudojamos modernizuoti kariuomenę, įsigyti naujos ginkluotės ir technikos.
Tarp svarbiausių pastarojo meto įsigijimų – HIMARS raketų sistemos, „Boxer” šarvuočiai ir oro gynybos sistemos NASAMS. Taip pat vykdoma Lietuvos kariuomenės modernizacija, stiprinama infrastruktūra ir didinamas profesionalių karių skaičius.
Seimo narė Šakalienė pabrėžė, kad Lietuva siekia ne tik pasikliauti sąjungininkų parama, bet ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus: „Mūsų tikslas – turėti tokią kariuomenę, kuri galėtų efektyviai ginti Lietuvos teritoriją ir kartu su sąjungininkais užtikrinti atgrasymą.”
Rytinio NATO sparno realijos
Geopolitinė situacija Baltijos regione išlieka įtempta dėl Rusijos agresyvios politikos ir karinių veiksmų Ukrainoje. NATO sąjungininkai, įskaitant JAV, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, yra įsipareigoję stiprinti rytinį NATO sparną.
Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime 2023 metais buvo patvirtinti nauji gynybos planai Baltijos šalims, kurie numato konkrečias priemones regiono saugumui užtikrinti. Šie planai apima greitesnį pastiprinimų perdislokavimą krizės atveju, didesnį sąjungininkų pajėgų buvimą regione ir geresnį pasirengimą atremti galimas grėsmes.
Žvelgiant į ateitį: saugumas bendromis pastangomis
Nepaisant kai kurių pokyčių JAV karinėje strategijoje, Lietuvos saugumo padėtis išlieka stabili. Mūsų šalis toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus, aktyviai dalyvauja NATO veikloje ir plėtoja dvišalį bendradarbiavimą su strateginiais partneriais.
Kaip pažymi saugumo ekspertai, šiandien Lietuvos saugumas yra užtikrinamas ne vienos valstybės pajėgomis, bet kolektyvinėmis pastangomis. Mūsų šalies investicijos į gynybą, aktyvi diplomatija ir strateginės partnerystės su JAV bei kitomis NATO šalimis sukuria patikimą saugumo tinklą, kuris veikia kaip stiprus atgrasymo veiksnys.
Kaip taikliai pastebėjo Šakalienė: „Saugumas nėra duotybė – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis visų mūsų dėmesio, pastangų ir investicijų. Tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad Lietuva niekada istorijoje neturėjo tokių stiprių saugumo garantijų, kokias turime dabar.”