Pavasarį beržo geriau negenėti: prasidėjus sulos tekėjimui iš pjūvių gali ilgai ir gausiai sunktis sula, o medis be reikalo nusilpsta. Lietuvos sąlygomis didesnius genėjimo darbus saugiausia planuoti vasaros pabaigoje arba ramybės laikotarpiu, kai nėra stipraus šalčio ir sula nejuda.
Daugeliui pažįstama situacija: po žiemos į akis krenta nulūžusi šaka, o šalia jau matyti pirmieji pumpurai. Norisi tą pačią dieną griebti pjūklą, bet beržui skubėjimas pavasarį dažnai kainuoja daugiau nei kelių mėnesių laukimas.
Kodėl pavasarį iš beržo pjūvio bėga sula
Beržas pabunda labai anksti. Kai dirva pradeda atitirpti, šaknys į kamieną ir šakas ima kelti drėgmę, nors laja dar gali atrodyti visiškai plika. Jei tuo metu nupjaunama gyva šaka, pjūvis tampa atvira vieta, pro kurią sula gali sunktis ilgai.
Toks „verkimas“ nebūtinai reiškia, kad medis žus, tačiau jam tai papildomas stresas. Be to, pjūvis lėčiau užsitraukia, o drėgna žaizda nėra palanki vieta medžiui atsigauti. Ypač nederėtų rizikuoti su jaunu, neseniai pasodintu ar po žiemos jau pažeistu beržu.
Žmogų dažnai erzina ne pati šaka, o mintis, kad vėliau ji gali nukristi ant tako, automobilio ar užstoti šviesą. Vis dėlto dekoratyvinį formavimą ir nereikalingų gyvų šakų trumpinimą geriau atidėti, nei bandyti tvarkyti medį pačiu pavasariniu jo startu.
Kada geriausia genėti beržą
Patogiausia beržą genėti vasaros pabaigoje, kai aktyvus sulos tekėjimas seniai pasibaigęs, o iki stiprių šalčių dar lieka laiko. Tuo metu medis ramiau reaguoja į pjūvius, o sodininkui lengviau įžvelgti, kurios šakos tikrai trukdo, kryžiuojasi ar džiūsta.
Kitas galimas laikas – ramybės periodas žiemą, bet tik tada, kai nėra didelio šalčio ir darbai būtini. Šaltu oru mediena tampa trapesnė, pjūviai gali išeiti nelygūs, o dirbti aukštyje ant sniego ar ledo nesaugu. Todėl žiemos genėjimo vien dėl patogumo rinktis nereikėtų.
Jei šaka lūžusi, kabo virš praėjimo, liečia elektros laidus ar kelia kitą realų pavojų, sezono laukti nereikia. Pavojingą dalį pašalinkite kuo tvarkingiau, o jei šaka stora, medis aukštas ar auga arti laidų, darbą patikėkite arboristui.
Kaip genėti, kad beržas neatrodytų nuniokotas
Beržo nereikėtų kasmet smarkiai „apkarpyti“. Staigiai pašalinus didelę lajos dalį lieka daug žaizdų ir sutrinka medžio pusiausvyra. Geriau kelias nereikalingas šakas išpjauti per kelis sezonus, nei vienu kartu palikti beveik pliką kamieną.
Pirmiausia pašalinkite sausas, nulūžusias ar besitrinančias šakas. Tada įvertinkite žemai augančias, praeiti trukdančias šakas ir tas, kurios auga į lajos vidų. Pjaukite prie šakos pagrindo, nepalikdami ilgo stagarėlio, bet neįsirėždami į kamieną.
Nepatartina storų šakų trumpinti paliekant trumpus „kelmelius“ ar nupjauti beržo viršūnės, kad jis nebeaugtų aukštas. Tokie pjūviai retai atrodo tvarkingai, o medis gali išauginti daug silpnų, nepatvarių ūglių. Jei beržas jau užaugo per arti namo ar kito statinio, vien genėjimas problemos neišspręs.
Keturi veiksmai prieš imant pjūklą
- Apžiūrėkite medį iš toliau ir nuspręskite, ar šaka tik nepatinka, ar iš tikrųjų kelia pavojų.
- Jei darbą galima atidėti, pažymėkite šakas ir prie jų grįžkite vasaros pabaigoje.
- Naudokite švarų, aštrų įrankį: suplėšytas pjūvis gyja prasčiau nei lygus.
- Nepašalinkite daug gyvų šakų vienu kartu ir nebandykite pasiekti aukštų šakų nestabiliomis kopėčiomis.
Beržui pavasarį labiausiai padeda ne skubus tvarkymas, o kantrybė. Jei šaka nėra pavojinga, palaukite tinkamesnio sezono – medis atsigaus lengviau, o kiemas po genėjimo atrodys tvarkingai, ne nualintas.
