Ar aliejų pilti į šaltą keptuvę, ar į jau įkaitusią, priklauso nuo paties indo. Nedengtai nerūdijančiojo plieno keptuvei išankstinis įkaitinimas naudingas, o nepridegančią dangą turintį indą ilgai kaitinant tuščią galima sugadinti. Todėl pirmiausia verta pažiūrėti į keptuvę, o ne į aliejaus butelį.
Kepimo rezultatą lemia keli dalykai: keptuvės paviršius, kaitra, riebalai ir pats maistas. Mėsai apskrudinti reikia kitokių sąlygų nei česnakui pakepinti ar kiaušinienei iškepti. Dažniausiai klystama tada, kai bet kurį patiekalą pradedame vienodai: įjungiame didžiausią kaitrą ir tik paskui imame ieškoti ingredientų.
Nerūdijančiojo plieno keptuvę galima pirmiausia pašildyti
Nedengtoje nerūdijančiojo plieno keptuvėje maistą skrudinti įprasta taip: keptuvę palaipsniui pašildote, įpilate aliejaus, leidžiate jam įkaisti ir tik tada dedate produktus. Gamintojas „All-Clad“ savo nerūdijančiojo plieno indams rekomenduoja silpną arba vidutinę kaitrą, o ne didžiausią kaitlentės režimą.
Aliejų paskleiskite plonu sluoksniu. Jei jis iškart pradeda rūkti, paviršius jau per karštas. Maisto produktus paruoškite iš anksto: kol keptuvė kaista, nebeturėtų likti nei svogūnų pjaustymo, nei mėsos paieškų šaldytuve.
Kepdami nerūdijančiojo plieno keptuvėje neplėškite produkto nuo dugno. Kai apskrunda paviršius, jį dažnai tampa lengviau apversti. Vis dėlto vien įkaitinta keptuvė negarantuoja, kad niekas neprilips. Svarbi ir kepimo temperatūra, ir produktų drėgnumas, ir aliejaus kiekis.
Nepridegančios keptuvės tuščios ilgai nekaitinkite
Nepridegančią keptuvę reikėtų naudoti kitaip nei nedengtą plieninę. Nepridegančiai dangai paprastai pakanka silpnos ar vidutinės kaitros, o ilgai šildoma tuščia keptuvė labiau perkaista. „T-fal“ priežiūros rekomendacijose patariama keptuvės nekaitinti tuščios ir vengti didelės kaitros.
Jei gaminsite su aliejumi, patogu nedidelį jo kiekį įpilti dar prieš kaitinimą ir keptuvę šildyti palaipsniui. Vis dėlto svarbiausia konkretaus modelio instrukcija, nes skirtingų dangų ir konstrukcijų priežiūra gali skirtis.
Atskirai verta paminėti emaliuotą ketų. Sunki keptuvė nebūtinai reiškia, kad ją galima ilgai kaitinti sausą. Pavyzdžiui, „All-Clad“ emaliuotiems ketaus indams nurodo prieš kaitinimą įpilti aliejaus ar gaminimo skysčio.
Aliejaus rūšis svarbi, bet šalta keptuvė nuo perkaitinimo neapsaugo
Skirtingi aliejai pradeda rūkti esant skirtingai temperatūrai. Tai veikia ir jų apdorojimas, todėl vien užrašo „alyvuogių“ ar „saulėgrąžų“ nepakanka visoms savybėms nusakyti. Rinkitės aliejų, kurio etiketėje nurodyta, kad jis tinka jūsų pasirinktam kepimo būdui.
Į šaltą keptuvę įpiltas aliejus taip pat gali perkaisti, jei paliksite jį ant stiprios kaitros. Todėl temperatūrą reikia stebėti nepriklausomai nuo to, kada pilate aliejų. Kai tik jis pradeda rūkti, sumažinkite arba išjunkite kaitrą ir leiskite keptuvei atvėsti. Produktų nedėkite vien tam, kad rūkimas greičiau liautųsi.
Ne visiems ingredientams reikia stipriai įkaitinto aliejaus. Smulkintas česnakas, prieskoniai ar sviestas dažnai ruošiami ant švelnesnės kaitros. Jei recepte nurodyta juos šildyti palaipsniui, bandymas pradėti nuo labai karštos keptuvės gali baigtis pridegusiais ingredientais.
Kasdienė taisyklė paprastesnė, nei atrodo
Prieš gamindami nuspręskite, ko norite: stipriau apskrudinti ar švelniai pakepinti. Nedengtą plieninę keptuvę apskrudinimui paprastai verta pirmiausia pašildyti ir tik tada pilti aliejų. Nepridegančioje keptuvėje riebalus dažniausiai patogiau šildyti kartu su indu, laikantis gamintojo rekomendacijų.
Didžiausia klaida – manyti, kad keptuvė paruošta tik tada, kai aliejus jau rūksta. Tinkamas karštis turi padėti kontroliuoti kepimą. Jei produktų išorė iškart degą, o vidus lieka neiškepęs, kaitrą reikia mažinti, o ne dar ilgiau kaitinti keptuvę prieš kitą porciją.
