VSD vadovas: nėra faktų apie penktosios kolonos veiklą Seime
Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, baigiantis savo kadenciją, teigia, kad šiuo metu nėra faktų, kurie patvirtintų, jog Seime veikia penktoji kolona. Penktoji kolona paprastai reiškia slaptą grupę ar asmenis, kurie veikia prieš savo šalies interesus, dažnai bendradarbiaudami su užsienio jėgomis.
VSD vadovas pabrėžė, kad nors nėra konkrečių įrodymų apie tokios grupės veiklą Seime, saugumo tarnybos nuolat stebi situaciją ir yra pasirengusios reaguoti į bet kokias grėsmes nacionaliniam saugumui. Jis taip pat pažymėjo, kad svarbu išlikti budriems ir stiprinti atsparumą galimoms išorės įtakoms, kurios gali siekti destabilizuoti šalies politinę sistemą.
Istorinis kontekstas ir dabartinės grėsmės
Terminas „penktoji kolona” kilo iš Ispanijos pilietinio karo laikų, kai generolas Emilio Mola 1936 m. pareiškė, kad keturios jo kariuomenės kolonos juda link Madrido, o penktoji kolona jau veikia pačiame mieste. Šiuolaikiniame kontekste šis terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie hibridinio karo elementus ir užsienio valstybių įtakos agentus.
Pastaruoju metu Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, pastebimas sustiprėjęs Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų aktyvumas. VSD metinėse grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose nuolat pabrėžiama, kad šios šalys vykdo įvairias poveikio operacijas, siekdamos paveikti politinius procesus ir visuomenės nuomonę.
„Turime stebėti ne tik atvirą veiklą, bet ir subtilesnes įtakos formas – dezinformacijos kampanijas, kibernetines atakas, ekonominį spaudimą,” – paaiškino Jauniškis žurnalistams po neseniai vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio.
Atsparumo stiprinimas
Nors tiesioginių įrodymų apie penktosios kolonos veiklą Seime nėra, VSD vadovas pabrėžė prevencinių priemonių svarbą. Lietuvoje jau kelerius metus vykdoma nacionalinė atsparumo strategija, apimanti visuomenės švietimą, kritinio mąstymo ugdymą ir institucijų bendradarbiavimą.
Ekspertai pažymi, kad šiuolaikinės įtakos operacijos dažnai vykdomos pasitelkiant „pilkosios zonos” taktikas – veiksmus, kurie nėra akivaizdžiai neteisėti, tačiau gali pakenkti valstybės interesams. Tai apima lobistinę veiklą, ekonominį spaudimą, strateginių objektų įsigijimą ir informacines operacijas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vien 2022-2023 metais buvo užfiksuota daugiau nei 3000 dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus, daugiausia susijusių su NATO, ES ir parama Ukrainai.
Budrumas geopolitinių įtampų akivaizdoje
Geopolitinė situacija regione išlieka įtempta. Rusijos karas prieš Ukrainą, Baltarusijos režimo veiksmai ir nuolatinės hibridinės atakos verčia Lietuvos saugumo institucijas išlikti budrias.
Jauniškis, kuris VSD vadovauja nuo 2015 metų, akcentavo, kad šiuolaikinėje saugumo aplinkoje grėsmės tampa vis labiau kompleksinės ir sunkiau identifikuojamos. „Priešiškos jėgos dažnai veikia per tarpininkus, finansuoja tam tikras organizacijas ar judėjimus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai teisėti,” – paaiškino jis.
Paklaustas apie konkrečias rizikas Seime, VSD vadovas atsakė santūriai: „Mes nematome organizuotos grupės, kuri sąmoningai veiktų prieš valstybės interesus. Tačiau matome pavienius atvejus, kai politikai, kartais net to nesuvokdami, atkartoja svetimų valstybių naratyvus.”
Tarp realybės ir paranojos: demokratijos apsaugos dilema
Demokratinėje visuomenėje saugumo tarnybų darbas visada balansavo ant plono lyno. Viena vertus, būtina užtikrinti nacionalinį saugumą, kita vertus – išsaugoti pilietines laisves ir demokratines vertybes. Perdėtas įtarumas gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui institucijomis, o nepakankamas budrumas – atverti duris realioms grėsmėms.
Jauniškio teigimu, šiandien svarbiausia yra ne tik identifikuoti potencialius rizikos veiksnius, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą. „Geriausias ginklas prieš dezinformaciją ir įtakas – išsilavinusi, kritiškai mąstanti visuomenė ir skaidrios institucijos. Kai piliečiai pasitiki savo valstybe ir vieni kitais, užsienio jėgoms tampa žymiai sunkiau sėti nesantaiką ir nepasitikėjimą.”
Baigdamas savo kadenciją VSD vadovas išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva per pastaruosius metus žengė didelį žingsnį pirmyn stiprindama savo saugumo sistemas, tačiau pabrėžė, kad šiame darbe niekada negalima sustoti. Geopolitinių įtampų laikotarpiu budrumas ir nuolatinis institucijų tobulėjimas išlieka kertiniais nacionalinio saugumo ramsčiais.