Nusipirkęs namą iš statytojo, žmogus gavo būstą su jau stovinčia tvora. Po 5 metų paaiškėjo, kad dalis tvoros patenka į kaimynui priklausančią žemę, o kaimynas pareikalavo ją nugriauti. Namo savininkas kreipėsi į LRT RADIJO laidą „Radijo byla“, kad sužinotų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
„Prieš penkerius metus pirkau namą iš statytojo“, – laiške rašė klausytojas. Jo istorijos esmė – tvora stovi ne ten, kur eina žemės nuosavybės riba. Viešame laidos apraše nenurodyti nei ginčo dalyvių vardai, nei vietovė, nei užimtos žemės plotas, nepaskelbta ir kuo ginčas baigėsi. Todėl negalima teigti, kad šiam žmogui jau liepta tvorą nugriauti: yra tik kaimyno reikalavimas ir klausimas, kaip jį spręsti. www.lrt.lt
Tvora stovėjo dar pirkimo metu, bet klausimas liko dabartiniam savininkui
Čia susiduria dviejų žmonių interesai. Vienas įsigijo namą su esamu aptvėrimu, kitas nori naudotis jam priklausančia žeme. Pirkėjui gali atrodyti savaime suprantama, kad iš statytojo nupirkto būsto aplinka sutvarkyta tinkamai. Tačiau tai, kur stovi tvora, dar neįrodo, kad čia eina teisėta sklypo riba.
Ginčą komplikuoja ir tai, kad tvoros nepastatė dabartinis savininkas. Vis dėlto klausimas, kas ją įrengė, ir klausimas, ar ji gali likti kaimyno žemėje, vertinami atskirai. Galimą pardavėjo atsakomybę reikia aiškintis pagal pirkimo dokumentus, perduotą informaciją ir kitas sandorio aplinkybes.
5 metus stovėjusi tvora savaime netampa teisėta sklypo riba. Tačiau ir vien kaimyno žodinis reikalavimas nepakeičia to, kad pirmiausia reikia patikrinti dokumentus ir įvertinti faktinę padėtį.
Pirmiausia reikia nustatyti, kur eina riba
Pradėti verta nuo namo ir sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sklypo plano, kadastrinių matavimų dokumentų ir turimų susitarimų dėl tvoros. Reikia patikrinti, ar pardavėjas perdavė kaimyno sutikimą, ar sutartyje aptarta tvoros padėtis ir ar yra kitų dokumentų, susijusių su jos įrengimu.
Kitas žingsnis – kreiptis į kvalifikuotą matininką, kad jis pagal dokumentus įvertintų ribos ir tvoros padėtį vietoje. Ginčui svarbūs ne tik matomi tvoros segmentai, bet ir stulpai, pamatai bei kitos konstrukcijos. Vertinimas turėtų parodyti, ar tvora tikrai peržengia ribą ir kokia jos dalis yra gretimame sklype.
Jeigu dokumentai prieštarauja vienas kitam arba pati sklypų riba neaiški, ginčas tampa platesnis nei klausimas, kur perkelti tvorą. Teismų praktikoje skiriamos situacijos, kai aiškią ribą peržengia statinys, ir atvejai, kai pirmiausia reikia spręsti ginčą dėl pačios ribos. Todėl griovimo darbų imtis, kol šios aplinkybės neišaiškintos, gali būti skubota.
Susitarimas galimas, bet negali likti vien žodinis
Statybos inspekcija aiškina, kad tvorą statant ant sklypo ribos arba jos konstrukcijoms peržengiant ribą, būtinas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Todėl verta išsiaiškinti, ar toks dokumentas anksčiau buvo gautas, ir įvertinti jo turinį.
Jeigu kaimynas sutiktų, būtų galima svarstyti teisiškai tinkamai įformintą sprendimą dėl esamos tvoros. Tačiau paprastas pažadas nesiginčyti nekeičia žemės nuosavybės ribų ir nebūtinai išsprendžia visus naudojimosi svetima žeme klausimus. Susitarimo formą ir jo pakankamumą turi įvertinti specialistas. Jei susitarti nepavyksta ir patvirtinama, kad tvora be tinkamo pagrindo užima kaimyno žemę, ją gali tekti perkelti arba pašalinti ginčijamą dalį.
Kaip spręsti situaciją ir iš ko reikalauti išlaidų
Praktiškas kelias toks: surinkti dokumentus, patikrinti ribą vietoje, raštu pasikeisti su kaimynu turima informacija ir tik tada aptarti konkretų sprendimą. Jei tvorą reikia perkelti, verta gauti darbų sąmatą, susitarti dėl atlikimo termino ir užfiksuoti, kokia jos dalis bus tvarkoma. Nesutariant galima pasitelkti mediatorių arba kreiptis teisinės pagalbos.
Tuo pat metu namo savininkui verta raštu kreiptis į statytoją ar pardavėją. Prie kreipimosi galima pridėti ribos patikrinimo medžiagą, kaimyno pretenziją ir numatomų darbų kainą. Ar yra pagrindas reikalauti pašalinti trūkumą arba atlyginti išlaidas, priklausys nuo sutarties, įrodymų ir taikytinų terminų. Vien tai, kad namas pirktas prieš 5 metus, neleidžia pažadėti nei kompensacijos, nei garantuoti, kad jos nebus.
Šios istorijos pabaiga viešai nepaskelbta. Tačiau sprendimas prasideda nuo to, ką galima patikrinti: kur pagal dokumentus eina sklypų riba ir kur iš tiesų stovi tvora. Tik turint šį atsakymą galima pagrįstai tartis dėl tvoros likimo ir spręsti, kam teks pertvarkymo išlaidos.
