Kodėl mūsų smegenys taip lengvai pasiduoda dezinformacijai
Turbūt pastebėjote, kaip greitai jūsų dėdė Antanas dalijasi Facebook’e straipsniais apie stebuklingo vaisto nuo visų ligų atradimą, o jūsų kaimynė Rasa įsitikinusi, kad vyriausybė slapta kontroliuoja orą. Problema ta, kad mes visi – įskaitant tuos, kurie mano esą apsaugoti – esame pažeidžiami dezinformacijos atžvilgiu. Ir tai nėra todėl, kad žmonės kvailėja. Priešingai, mūsų smegenys veikia tiksliai taip, kaip jos suprojektuotos evoliucijos – tik šis dizainas buvo sukurtas savanai, o ne Twitter’io srautui.
Pirmiausia, turime pripažinti nemalonią tiesą: mes visi turime konfirmacinio šališkumo problemą. Tai reiškia, kad mūsų smegenys veikia kaip išrankus vartotojas prekybos centre – jos renkasi tik tai, kas atitinka jau turimus įsitikinimus, o visa kita ignoruoja. Jei jau manote, kad klimato kaita – mokslininkų sąmokslas, jūsų smegenys džiaugsmingai priims bet kokį straipsnį, kuris tai „patvirtina”, net jei jį parašė anoniminis autorius, gyvenantis mamos rūsyje.
Antra problema – emocinė reakcija. Klaidinančios naujienos retai kada yra nuobodžios. Jos sukelia pyktį, baimę, pasipiktinimą arba euforišką sutikimą. Kai jaučiate stiprią emociją skaitydami straipsnį, jūsų kritinis mąstymas išeina pietų pertraukos ir grįžta tik po kelių valandų, kai jau pasidalinote tuo įrašu su visais savo kontaktais.
Raudonos vėliavėlės, kurias dažniausiai ignoruojame
Yra keletas akivaizdžių ženklų, kad straipsnis gali būti šlamštas, tačiau mes juos nuolat praleidžiame pro akis. Pirmasis ir akivaizdžiausias – sensacingos antraštės. Jei antraštė sako „ŠOKAS! Gydytojai nebenori, kad žinotumėte ŠĮ PAPRASTĄ TRIUKĄ!” – galite būti 99% tikri, kad tai arba visiškas melas, arba taip išpūstas faktų iškraipymas, kad nuo originalo liko tik dulkės.
Tačiau yra ir subtilesnių požymių. Pažiūrėkite į šaltinio pavadinimą. Jei tai kažkas panašaus į „TiesosDiena24.info” arba „RealiosNaujienos.lt” – būkite įtarūs. Tikri žiniasklaidos portalai paprastai turi paprastesnius, įsiminamus pavadinimus. Dezinformacijos skleidėjai dažnai kuria puslapius, kurie atrodo beveik kaip tikri žiniasklaidos šaltiniai, tik su keistais domenais ar papildymais.
Dar vienas dažnai ignoruojamas aspektas – autorius. Kas parašė tą straipsnį? Ar galite rasti informacijos apie šį žmogų? Ar jis turi kokią nors kompetenciją aptariamoje srityje? Jei straipsnyje apie vakcinų žalą autorius yra „Sveikatos entuziastas Mindaugas”, o ne tikras gydytojas ar mokslininkas – tai turėtų kelti klausimų. Ir ne, „nepriklausomas tyrėjas” nėra tikras kvalifikacijos pavadinimas.
Kai faktai atrodo kaip faktai, bet jie nėra faktai
Štai kur tampa sudėtinga. Geriausia dezinformacija nėra visiškas melas – ji paima tikrus faktus ir juos iškreipia, išplečia arba pateikia be konteksto taip, kad jie pasakoja visiškai kitą istoriją. Pavyzdžiui, straipsnis gali teigti: „Tyrimai rodo, kad 50% hospitalizuotų COVID-19 pacientų buvo paskiepyti!” Skamba bauginančiai, tiesa? Bet jei 90% populiacijos yra paskiepyti, tai statistiškai visiškai normalu ir iš tikrųjų rodo, kad vakcinos veikia.
Statistikos manipuliavimas yra vienas populiariausių būdų klaidinti žmones, kurie nėra matematikai. Procentai be konteksto, absoliutūs skaičiai be palyginimo, koreliacijos pateikiamos kaip priežastys – visa tai veikia puikiai, nes dauguma žmonių nemėgsta skaičių ir nenori gilintis į detales.
Kitas triukas – ekspertų citavimas be konteksto. „Harvardo profesorius teigia…” – skamba įtikinamai, ar ne? Bet galbūt tas profesorius yra literatūros specialistas, kalbantis apie branduolinę fiziką. Arba galbūt jis iš tikrųjų yra Harvardo profesorius, bet jo nuomonė yra radikali mažumos pozicija, kurią atmeta 99% jo kolegų. Arba galbūt jis tikrai tai pasakė, bet visai kitame kontekste, ir jo žodžiai buvo ištraukti iš ilgesnio pasakymo, kuris iš tikrųjų reiškė ką nors visai kita.
Socialinių tinklų algoritmai – jūsų asmeninis dezinformacijos kurjeris
Dabar pakalbėkime apie dramblį kambaryje – socialinių tinklų platformas. Facebook, Twitter, TikTok ir kiti nėra neutralūs informacijos kanalai. Jie yra suprojektuoti maksimizuoti jūsų įsitraukimą, nes kuo ilgiau būnate platformoje, tuo daugiau reklamų matote, tuo daugiau pinigų jie uždirba. Ir žinote, kas generuoja daugiausiai įsitraukimo? Teisingai – pykčio, baimės ir pasipiktinimo keliantis turinys.
Algoritmai išmoko, kad skandalingos, emocinės, poliarizuojančios naujienos verčia žmones komentuoti, dalintis ir ginčytis. Todėl jie rodo jums daugiau tokio turinio. Tai reiškia, kad net jei pradėjote su subalansuotu požiūriu, algoritmas pamažu stumia jus į ekstremumus, nes ten yra daugiau įsitraukimo. Jūs galite net to nepastebėti – tiesiog po kurio laiko jūsų srautas tampa vis labiau užpildytas vienpusišku turiniu.
Dar blogiau, kad algoritmai kuria informacines burbulus. Jei kartą paspaudėte „patinka” straipsniui apie tam tikrą temą, algoritmas sprendžia, kad norite matyti daugiau panašaus turinio. Greitai jūsų srautas tampa aidu kamera, kur visi sako tą patį, ir pradeda atrodyti, kad „visi” su jumis sutinka. Bet tai iliuzija – jūs tiesiog nematote kitų nuomonių, nes algoritmas jas nufiltruoja.
Praktiniai įrankiai ir metodai, kurie iš tikrųjų veikia
Gerai, gana teorijos. Ką jūs galite daryti praktiškai, kai susiduriate su įtartinu straipsniu ar įrašu? Pirmiausia, sustokite prieš dalindamiesi. Aš žinau, kad tas straipsnis puikiai patvirtina jūsų nuomonę ir jūs norite, kad visi jūsų draugai jį matytų, bet susilaikykite. Užtruksite 2-3 minutes patikrinimui, ir tai gali apsaugoti jus nuo platinimo šlamšto.
Naudokite atvirkštinę paiešką pagal paveikslėlį. Jei straipsnyje yra dramatiška nuotrauka, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant jos ir pasirinkite „Ieškoti vaizdo Google” (arba panašią parinktį). Dažnai paaiškės, kad ta „šviežia” nuotrauka iš įvykio vakar iš tikrųjų yra 2015 metų nuotrauka iš visai kitos šalies.
Išbandykite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia Delfi.lt faktų tikrinimo skyrius, tarptautiniu mastu yra Snopes.com, FactCheck.org, PolitiFact.com ir kiti. Tiesiog įveskite pagrindinius straipsnio teiginius į paieškos laukelį su žodžiais „fact check” ar „faktų tikrinimas”. Dažnai paaiškės, kad jūsų „ekskliatyvią” naujieną jau seniai patikrino ir paneigė.
Dar vienas paprastas, bet efektyvus metodas – perskaitykite ne tik antraštę. Aš žinau, kad tai skamba kaip akivaizdus patarimas, bet statistika rodo, kad dauguma žmonių dalijasi straipsniais neperskaitę jų. Dažnai antraštė yra klaidinanti, o pats straipsnis (jei jis apskritai egzistuoja) pasakoja kiek kitokią istoriją. Kartais net pačiame straipsnyje yra informacijos, kuri prieštarauja antraštei.
Kai šeima ir draugai tampa dezinformacijos šaltiniu
Dabar apie nepatogią temą. Ką daryti, kai jūsų mama, tėtis ar geriausias draugas nuolat dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija? Tai sudėtinga, nes čia susiduria du dalykai: noras apsaugoti artimus žmones nuo dezinformacijos ir noras išlaikyti gerus santykius.
Pirmiausia, nepuolimas yra raktas. Jei parašysite „Mama, tu vėl dalijies šlamštu, kaip tau negėda!” – garantuoju, kad ji taps dar labiau įsitikinusi savo pozicija. Žmonės nekenčia jaustis kvailais, ir kai juos atakuojate, jie užsidaro ir dar labiau laikosi savo įsitikinimų.
Vietoj to, bandykite užduoti klausimus. „Įdomu, iš kur ta informacija? Ar gali pasidalinti šaltiniu?” arba „Hmm, ar matei kitų šaltinių, kurie tai patvirtina?” Kartais žmonės patys pradeda abejoti, kai turi paaiškinti savo įsitikinimus. Tai veikia geriau nei tiesmukas prieštaravimas.
Jei tai neveikia, galbūt verta pasidalinti savo jausmais vietoj faktų. „Žinai, man neramu, kai matau tokią informaciją, nes skaičiau, kad tai gali būti klaidinga…” Žmonės dažniau klauso, kai kalbate apie savo jausmus, nei kai bandote juos „švietinti”.
Ir kartais – tik kartais – geriausia strategija yra tiesiog ignoruoti. Jei jūsų dėdė Petras yra giliai įsitikinęs, kad žemė plokščia, ir jokia informacija jo neįtikins, galbūt tiesiog nustokite sekti jo įrašus socialiniuose tinkluose ir kalbėkite su juo apie kitus dalykus. Jūs negalite išgelbėti visų, ir tai yra gerai.
Kodėl net protingi žmonės kartais tiki kvailoms dalykams
Turime aptarti dar vieną nemalonią tiesą: išsilavinimas ir intelektas neapsaugo nuo dezinformacijos. Aš pažįstu žmonių su daktaro laipsniais, kurie tiki visiškais nesąmonėmis. Kaip tai įmanoma?
Problema ta, kad protingi žmonės geriau randa būdus pateisiniti savo įsitikinimus. Jie gali sukonstruoti sudėtingesnius argumentus, rasti daugiau (nors ir klaidingų) šaltinių, kurie palaiko jų poziciją, ir atrodo įtikinamesni kitiems. Tai vadinama „motyvuotu samprotavimu” – jūsų intelektas dirba ne siekiant rasti tiesą, o siekiant apginti tai, kuo jau tikite.
Be to, ekspertai vienoje srityje dažnai pervertina savo kompetenciją kitose srityse. Garsus inžinierius gali manyti, kad jo analitiniai įgūdžiai automatiškai reiškia, jog jis gali įvertinti medicininius tyrimus. Tačiau kiekviena sritis turi savo niuansų, metodologijų ir konteksto, kurio neįmanoma suprasti be specialaus pasirengimo.
Dar viena priežastis – poreikis jaustis ypatingam. Tikėjimas sąmokslo teorijomis gali suteikti jausmą, kad jūs žinote kažką, ko „avys” nežino. Jūs esate „pažadintas”, o kiti – „miegantys”. Tai gali būti labai patrauklu, ypač jei kitose gyvenimo srityse jaučiatės neturintys kontrolės ar pripažinimo.
Kaip nepasimesti informacijos chaose ir išlikti sveiko proto
Galiausiai, turime pripažinti, kad gyvenimas pasaulyje, pilname dezinformacijos, yra varginantis. Nuolatinis abejojimas viskuo, ką skaitote, gali tapti išsekminantis ir sukelti norą tiesiog viską ignoruoti. Bet tai taip pat nėra sprendimas.
Raktas yra rasti balansą tarp sveiko skepticizmo ir paralyžiuojančio cinizmo. Taip, turėtumėte būti kritiškas, bet ne iki tokio lygio, kad atmetate visą informaciją iš principo. Yra patikimi šaltiniai, yra geri žurnalistai, yra tikri ekspertai. Jūsų užduotis – išmokti juos atpažinti.
Vienas praktiškas patarimas – sukurkite sau patikimų šaltinių sąrašą. Raskite kelis žiniasklaidos portalus, kurie turi gerą reputaciją, skaidrią redakcinę politiką ir faktų tikrinimo procesus. Taip, jie kartais klysta, bet jie pripažįsta klaidas ir jas taiso. Tai jūsų informacijos dieta – geriau gauti informaciją iš kelių patikimų šaltinių nei iš dešimčių atsitiktinių puslapių socialiniuose tinkluose.
Įvairovė yra svarbi. Net jei turite politinę orientaciją, skaitykite šaltinius iš skirtingų perspektyvų. Tai nebus malonu – skaityti nuomones, su kuriomis nesutinkate, yra nepatogus dalykas. Bet tai treniruoja jūsų gebėjimą matyti skirtingas puses ir suprasti, kad dauguma klausimų nėra juodi arba balti.
Ir galiausiai, pripažinkite, kad kartais tiesiog nežinote. Tai gerai. Jūs neturite turėti stiprios nuomonės apie kiekvieną temą. „Aš nežinau pakankamai apie tai, kad galėčiau spręsti” yra visiškai priimtinas atsakymas. Iš tikrųjų, tai vienas protingiausių dalykų, kuriuos galite pasakyti.
Dezinformacija niekur nedings. Ji tik tobulės – dirbtinis intelektas jau dabar gali kurti įtikinamai atrodančius vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurie yra visiškai sufabrikuoti. Ateityje bus dar sunkiau atskirti tiesą nuo melo. Bet jei išmoksite pagrindines kritinio mąstymo įgūdžius dabar, turėsite geresnę šansę orientuotis šioje informacijos džiunglėje. Ir kas žino, galbūt net padėsite kitiems to išmokti – tik, prašau, darykite tai su kantrybe ir empatiją, ne su panieka ir aroganciją.